D vitaminas, taip pat žinomas kaip „saulės vitaminas“, yra viena svarbiausių organizmui ir imunitetui būtinų medžiagų. Anksčiau buvo manyta, jog vitamino D funkcija tebuvo kaulų ir dantų struktūros stiprinimas išlaikant reikiamą fosforo ir kalcio santykį. Tačiau naujausi pasauliniai tyrimai parodė, jog vitamino D trūkumas yra tiesiogiai susijęs su nutukimu, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, autoimuninėmis ligomis, osteoporoze ir netgi vėžiu.
Remiantis JAV valstybinio sveikatos instituto CDC (angl. Centers for Disease Control and Prevention) duomenimis, beveik ketvirtadalis JAV gyventojų turi reikšmingą D vitamino trūkumą organizme. Ir net aštuoni procentai yra rizikos grupėje, kuriai gresia rimti sveikatos sutrikimai. Vis daugiau mokslininkų ir mokslinių publikacijų teigia, jog vitaminas D yra vienas iš labiausiai neįvertintų elementų.
Pagrindinis šaltinis - saulė
Naturaliai kyla klausimas, kur yra šio pandeminio D vitamino trūkumo priežastis? Viena teorija yra labai paprasta ir ji teigia, jog žmonės tiesiog žymiai mažiau būna lauke nei praėjusios kartos, dedasi daug kremo nuo saulės, kuris blokuoja ultravioletinius spindulius UVB, skatinančius D vitamino gamybą organizme.
Tai labai priklauso nuo dienos meto, sezono, saulės aktyvumo ir kitų faktorių, kurie lemia, kiek UVB spindulių pasiekia žmogaus odą. Vitamino D kiekis gali kristi labai greitai be pakankamo ultravioletinių spindulių kiekio ir tai ypač aktualu žiemos metu, kai žmonės vengia ilgai būti lauke.
Milijardas ligonių
Remiantis naujausiais išsamiais moksliniais tyrimais, apie vienas milijardas Žemės gyventojų turi reikšmingą D vitamino trūkumą. Tai ypač aktualu Šiaurinėms šalims, taip pat ir Lietuvai, kuriose saulė yra aktyvi, t.y. ji skleidžia D vitaminą gaminančius spindulius, tik nepilną pusę metų.
Depresijos priežastis
Tai turi tiesioginę įtaką ne tik žmonių fizinei sveikatai, tačiau kelia ir reikšmingą susirūpinimą dėl depresijos bei kitų psichologinių ligų. Naujausi Didžiosios Britanijos tyrimo instituto Springer tyrimai, publikuoti Naujajame Anglijos Medicijos žurnale (angl. New England Journal of Medicine), teigia jog jų atliktų tyrimų išvados rodo tiesioginį ryšį tarp D vitamino trūkumo ir depresijos. Tai pativirtina ir kiti tyrimai, atlikti Kanadoje, tarp kurių – išsamus daugiau nei 30 000 žmonių medicininis stebėjimas, kuris parodė labai stiprų ryšį tarp D vitamino trūkumo ir depresijos. Išvada paprasta – kuo mažiau organizme yra vitamino D, tuo didesnė tikimybė susirgti depresija.
Yra atlikta daugybė tyrimų ir mokslinių stebėjimų, kuriuose priimtos išvados, jog padidintas vitamino D kiekis organizme pagerina žmogaus savijautą, darbingumą ir nuotaiką.
Atstatymas gali trukti mėnesius
Vitaminą D galima gauti tiesiog reguliariai pabūnant saulėje, arba geriant vitaminus, taip pat, iš maisto, kaip riebios žuvys, žuvų taukai. Tačiau pagrindinis šaltinis visgi yra ultravioletiniai spinduliai, kurie ir yra vitamino D gaminimosi organizme priežastis.
Vitamino D kiekis taip pat lemia vitamino galimybes įsisavinti kalcį, būtiną sveikai kaulų ir dantų struktūrai. Moksliniais tyrimais yra prieita prie išvados, jog kalcio papildai yra mažai efektyvūs, jei organizme yra D vitamino trūkumas.
Organizmas šio elemento prisipildo labai lėtai, ir jo reikiamo lygmens atstatymas gali trukti kelis mėnesius, derinant buvimą saulėje, vitaminus ir vitamino D turtingą maistą.
Dermatologai keičia nuomonę
Anksčiau beveik unisonu dermatologai ir odos vėžio gydytojai teigė, jog ultravioletiniai spinduliai apskritai yra blogis. Tačiau tai lėmė kone pandemišką D vitamino trūkumą, ypač Šiaurės šalyse. Paskutiniais Norvegijos mokslininkų tyrimais buvo nustatyta, jog šioje šalyje net 80 procentų gyventojų kenčia nuo D vitamino deficito.
Šio vitamino gamyba yra tiesioginė organizmo reakcija į ultravioletinius spindulius, o jų trūkumas reiškia, jog vystosi vitamino deficitas. Sveikas jo kiekis padeda organizmui kurti imunitetą, apsisaugoti nuo vėžinių dalelių formavimosi ir yra pagrindinė medžiaga, apsauganti nuo osteoporozės, t.y. kaulų išretėjimo ligos.
Užsakymas nr. B021
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas
Komentarai