Šiandien daug kalbama ir žinoma apie tabako žalą rūkančiajam, tačiau tabakas kenkia ir kitais aspektais. Be tiesioginio tabako poveikio vartotojui, jis veikia ir tuos, kurie ne savo noru priversti įkvėpti tabako dūmų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Beveik trečdalis jų – vaikai. Smilkstančios cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose. Dėl šios priežasties rūkantis žmogus kenkia ne tik sau pačiam, bet ir savo šeimos nariams ar aplinkiniams. Apie 15 proc. cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkymo metu, o likusi dalis pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama aplinkinių žmonių. Vieną prirūkytoje patalpoje praleistą valandą galima prilyginti vienai surūkytai cigaretei.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai prirūkytose patalpose tenka būti 25–54 metų amžiaus žmonėms. Tai, kad nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, nurodė 20 proc. miesto ir 25 proc. kaimo gyventojų. PSO duomenimis, pasaulio mastu 40 proc. vaikų, 33 proc. vyrų ir 35 proc. moterų yra nuolat veikiami rūkymo patalpose.

Tabako dūmuose randama daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, įskaitant šimtus tų, kurios yra toksinės ir apie 70 tų, kurios gali sukelti onkologinius susirgimus. Visuomenės sveikatos specialistė Lina Kleinauskienė primena, kad pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40–60 procentų. Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Vaikams, kuriems nustatyta astma, pasyvus rūkymas padažnina astmos priepuolius ir prailgina jų trukmę.