Rūkymo ir nerūkymo zonų atskyrimas gali sumažinti kontaktą su tabako dūmais, tačiau tai negali užtikrinti visiškos nerūkančiųjų apsaugos nuo kenksmingo dūmų poveikio. Tabako likučiai aptinkami aplinkoje net tuomet, kai rūkančiojo ten nebėra. Šie likučiai byloja apie aplinkos užteršimą ir yra neatsiejami nuo poveikio sveikatai. Tokiu atveju pasireiškia paslėptas tabako dūmų pavojus – manoma, jog tabako dūmais užteršta aplinka neigiamai veikia sveikatą. Aplinka gali būti užteršta tabako dūmuose esančiomis medžiagomis, kurios patenka ant įvairių paviršių, įskaitant sienas, duris, užuolaidas, kilimus, baldus, grindų dangą ir kitus paviršius. Teršalai gali būti pakartotinai įkvepiami kartu su kitomis ore esančiomis dulkėmis, taip pat teršalai gali reaguoti su kitomis dalelėmis aplinkoje bei sukurti dar pavojingesnius junginius, kurie vėliau patenka į žmonių ar gyvūnų organizmus.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, aplinkoje susidarę teršalai su tabako dūmų dalelėmis į organizmą patenka per odą, burną ir įkvepiamą orą. Jie yra ypač kenksmingi vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir gyvūnams, kadangi jie daugiau laiko praleidžia patalpose, dažniau kontaktuoja su įvairiais paviršiais, vaikai dažnai čiupinėja ir deda į burną įvairius daiktus.
Patalpose, kuriose buvo rūkoma, tabako dūmuose randami teršalai išlieka ir po kelių mėnesių, net jei būstas buvo išvalytas ir paruoštas naujiems gyventojams. Tai reiškia, kad patalpų valymas nėra efektyvus būdas pašalinti su tabako dūmais išskiriamus teršalus.
Rekomendacijos, kaip sumažinti galimą žalingą poveikį sveikatai:
Kaulai yra organizmo kraujo gamykla. Kas sekundę kaulų čiulpai pagamina 3 milijonus raudonųjų kraujo kūnelių
Kitas faktas
Komentarai