Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotas 71 legioneliozės atvejis, 4 iš jų pasibaigė mirtimis. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra pastatų viduje palaikoma tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai. Vis dėlto pastebima, kad dalis gyventojų į šias prevencijos taisykles yra linkę numoti ranka, todėl rizikuoja savo sveikata.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė teigia, kad Legionella bakterijos ima daugintis ir pavojų kelti tuomet, kai dėl netinkamai prižiūrimų pastatų vandens tiekimo sistemų susidaro palankios sąlygos joms plisti.
„Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, bet žemesnė nei 50 laipsnių. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia, taip pat šia liga susirgti neįmanoma geriant vandenį ar gaminant maistą. Užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose, todėl itin svarbu laikytis pagrindinių šios bakterijos prevencijos taisyklių“, – sako O. Ivanauskienė.
Tam, kad legionelės nesidaugintų, itin svarbu, kad į čiaupus ar dušus atitekančio karšto vandens temperatūra būtų ne žemesnė kaip 50 °C.
„Svarbu suprasti, kad visiems pastatams tiekiame vienodos temperatūros termofikacinį vandenį, kuris šilumos punktuose nekontaktiniu būdu pašildo vandentiekio vandenį. Karšto vandens, kuris pasiekia klientus, temperatūrą daugiabučių viduje reguliuoja namų administratorių, bendrijų ar pastatų valdytojų paskirti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jų atsakomybė yra užtikrinti, kad čiaupus pasiekiančio karšto vandens temperatūra nebūtų žemesnė kaip 50 °C. Ne mažiau svarbus ir gyventojų pastebėjimai, reikiama temperatūra išlaikoma, – sako VŠT Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.
Tinkama karšto vandens temperatūra aktuali ne tik daugiabučiuose, bet ir privačiuose namuose. Pirmas indikatorius, kuris leidžia pajusti, ar vanduo pakankamai karštas – atsukus čiaupą po minutės vandens temperatūra bus tokia, kad karštas vanduo degins ranką.
„Iš klientų sulaukiame pastebėjimų ir dėl pernelyg silpnos karšto vandens tekėjimo srovės, ir dėl nepakankamos karšto vandens temperatūros. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau nei 50 °C, vanduo turi atbėgti per 1 minutę. Vis dėlto už butuose esančios temperatūros reguliavimą yra atsakingi ne karšto vandens tiekėjai, bet namų administratorių arba bendrijų paskirti namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, todėl klientus skatiname atkreipti dėmesį į karšto vandens temperatūrą. Jeigu ji yra netinkama, apie tai reikėtų nformuoti namų administratorių arba bendriją” , – sako VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Siekiant apsisaugoti nuo pavojingos bakterijos, ne mažiau svarbu valyti dušų galvutes, vandens čiaupus. Ilgainiui jie užkalkėja, t. y. atsiranda nuosėdų, kuriose taip pat gali daugintis legionelės. Rekomenduojama šiuos įrenginius valyti bent kartą per mėnesį.
Dar vienas svarbus ir legionelių plitimui riziką keliantis faktorius yra ilgiau pastatų vidaus vamzdynuose stovintis vanduo.
„Ilgiau nenaudojus karšto vandens, pavyzdžiui, po atostogų, rekomenduojama jį nuleisti. Tarp gyventojų dar vis populiarus mitas, kad toks karšto vandens nuleidimas gali brangiai atsieiti. Nors vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mūsų skaičiavimais vienas gyventojas vandens išleistų vos už 26-38 centus. Neabejoju, kad visi sutiks, jog sveikata yra nepalyginamai brangesnė”, – sako R. Jasiulionienė.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai