Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Įtampos kamuojami žmonės tampa egocentriški, vis sunkiau priima bei suvokia aplinką, todėl itin svarbu išmokti valdyti stresą ir žinoti būdus, kaip stiprinti bei tinkamai paruošti savo organizmą iššūkiams, kad netektų pervargti. 

Venkite kofeino, alkoholio ir nikotino 

Venkite arba bent jau sumažinkite nikotino ir visų gėrimų, kuriuose yra kofeino ir alkoholio, vartojimą. Kofeinas ir nikotinas yra stimuliatoriai, todėl jie ne tik sukelia laikiną didžiulį energijos pliūpsnį, bet tuo pačiu ir padidina patiriamo streso lygį. Alkoholis yra depresantas, kuris pakelia nuotaiką tik tuo metu, kai yra vartojamas, o galiausiai sukelia šalutinį poveikį – tik dar labiau sustiprina neigiamus išgyvenimus. Iškeiskite kofeino turinčius ir alkoholinius gėrimus į vandenį, žolelių arbatas ar atskiestas natūralias vaisių sultis. 

Atsisakykite rafinuoto cukraus 

Taip pat reikėtų vengti rafinuoto cukraus ar bent jau sumažinti jo suvartojamą kiekį, nes šis produktas sukelia energijos svyravimus – tuomet žmogui norisi tai kalnus nuversti, tai miegoti, o dėl tokios dažnos ir kontrastingos nuotaikų kaitos galite jaustis pavargę ir irzlūs. Apskritai stenkitės valgyti sveiką, gerai subalansuotą ir naudingą maistą. 

Mėgaukitės fiziniu aktyvumu 

Vienas iš pačių veiksmingiausių strategijų stresui įveikti yra fizinis aktyvumas. Mankštos ar bet kokios fizinės veiklos nauda: 

· Suvartojamas streso hormono (kortizolio) perteklius – hormonai, susidarę įtemptos situacijos metu niekur nedingsta, todėl fizinis aktyvumas padeda juos „sudeginti“; 

· Sužadinama nuotaiką gerinančių neuromediatorių (nerepinefrino, serotonino, endorfinų) aktyvesnė gamyba organizme; 

· Gerėja miego kokybė; 

· Užsiimdami mankšta žmonės jaučiasi turintys daugiau kontrolės savo gyvenime; 

· Mankšta padeda nukreipti dėmesį nuo kasdienybės rūpesčių. 

Daugiau miegokite 

Miego trūkumas turi bene daugiausiai įtakos išgyvenam nuovargio stiprumui ir stresui. Deja, neretai gaunasi tarsi „užburtas ratas“ – stresas taip pat trukdo miegoti, nes mintys vis sukasi galvoje ir neleidžia mums pakankamai atsipalaiduoti bei užmigti. Dėl šios priežasties itin svarbu išmokti prieš miegant maksimaliai atsipalaiduoti. Įsitikinkite, kad jūsų miegamasis yra rami oazė, neprimenant dalykų, kurie keltų stresą. Venkite vakarais gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino. Pabandykite keletą minučių išsimaudyti šiltoje vonioje arba paskaityti lengvo turinio knygą, kad atpalaiduotumėte kūną ir protą, jog pamirštumėte apie jus jaudinančius dalykus. Taip pat turėtumėte kasdien stengtis eiti miegoti maždaug tuo pačiu, kad organizmas priprastų prie miego rutinos. 

Išbandykite atsipalaidavimo metodus 

Kiekvieną dieną pabandykite atsipalaiduoti naudodamiesi streso mažinimo technika. Yra daugybė išbandytų būdų, kaip sumažinti stresą, todėl išbandykite kelis ir pažiūrėkite, kas jums labiausiai tinka. Pamėginkite savishipnozę – tai itin nesudėtingas nusiraminimo būdas, kurį galima atlikti bet kur, net prie darbo stalo ar automobilyje. Tereikia sutelkti dėmesį į žodį ar frazę, kuri jums turi teigiamą prasmę, pvz.: „Aš nusipelniau ramybės savo gyvenime“. Jei vėliau vėl įsitempiate, tiesiog tyliai pakartokite žodį ar frazę. Nesijaudinkite, jei iš pradžių jums sunku atsipalaiduoti. Atsipalaidavimas yra įgūdis, kurį reikia išmokti ir kuris tobulėja kartu su praktika. 

Pasikalbėkite su kuo nors 

Gali būti naudinga tiesiog pasikalbėti su kuo nors apie tai, kaip jautiesi. Žmogui, kuris patiria stresą, kuriam laikui užtemsta protas ir gan dažnai nepavyksta aiškiai matyti išeičių iš probleminių situacijų. Bendravimas su artimuoju, draugu, kolega ar net kvalifikuotu specialistu padeda nurimti, pažvelgti į viską nauju kampu. 

Rašykite streso dienoraštį 

Kelių savaičių streso dienoraščio rašymas yra veiksminga streso valdymo priemonė, nes tai padės išnagrinėti ir geriau suvokti situacijas, kurios sukelia stresą. Užrašykite kiekvieno nerimo epizodo datą, laiką ir vietą bei atkreipkite dėmesį į tai, ką darėte, su kuo buvote ir kaip jautėtės tiek fiziškai, tiek emociškai. Suteikite kiekvienam streso epizodui streso įvertinimą (tarkime, 1-10 balų). Reguliariai analizuodami šiuos užrašus, žinosite, kas jus gali suerzinti ir spėsite pasiruošti bent jau kai kuriems nemaloniems nutikimams. 

Išmokite pasakyti „ne“ 

Dažna streso ir nuovargio priežastimi tampa prisiimtas per didelis kiekis atsakingų užduočių ir per mažos laiko sąnaudos, skirtos joms atlikti, arba per menki sugebėjimai. Išmokimas pasakyti „ne“ papildomiems ar nesvarbiems prašymams padės sumažinti patiriamą streso lygį, taip pat sustiprins pasitikėjimą savimi, nes proporcingai sumažės užduočių skaičius, kurių nespėjate atlikti ir atsiras daugiau nuveiktų darbų. Norėdami išmokti pasakyti „ne“, turite suprasti, kodėl jums kartais sunku ištarti šį žodį. Daugeliui žmonių sudėtinga atsakyti neigiamai papildomiems prašymams, nes jie nori padėti kitiems ir stengiasi būti malonūs bei mėgstami, tik, deja, šitaip apleisdami patys save.

Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.