Savo biologinių ritmų paisymas – svarbus dvasinės ir psichinės sveikatos veiksnys. Nepaisyti jų, vadinasi, sulaukti nemalonių pasekmių.
Pagal biologinių ritmų tipą apie 40 proc. žmonių yra „pelėdos“, 25 proc. – „vieversiai“, kiti 30-35 proc. – „balandžiai“ (t. y. aritmikai, mokantys miegoti, kai galima, ir dirbti, kai reikia). Pakeisti to, galima sakyti, neįmanoma – biologiniai ritmai yra nulemti genetikos ir beveik nepasiduoda korekcijoms.
„Vieversiai“ – nekonfliktiški, neretai nepasitikintys savimi, mėgstantys ramią aplinką, dažnai uždaro būdo žmonės. Darbo režimo arba gyvenimo stiliaus pakeitimas jiems – skausmingas procesas, nes yra gana konservatyvūs. Linkę į endokrinines ir širdies bei kraujagyslių ligas, diabetą, podagrą ir reumatizmą, užtat slogą, gripą ir kitas peršalimo ligas įveikia greitai.
„Pelėdos“ lengviau žvelgia į nesėkmes, mažiau panikuoja ir nebijo išgyvenimų. Atsparesnės stresui, nors ir linkusios sirgti galybe ligų. Išskiria 1,5 karto daugiau hormonų negu „vieversiai“, tačiau dopingas, kurio dėka jos gali gyventi naktinį gyvenimą, nelieka be pėdsakų – labiau sergama skrandžio opomis ir hipertonija. Vyrus „pelėdas“ infarktai ištinka vakare, tiesa, du kartus dažniau negu „vieversius“.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai