Sa­vo bio­lo­gi­nių rit­mų paisymas – svar­bus dva­si­nės ir psi­chi­nės svei­ka­tos veiksnys. Ne­pai­sy­ti jų, va­di­na­si, su­lauk­ti ne­ma­lo­nių pa­sek­mių.
 
Pa­gal bio­lo­gi­nių rit­mų ti­pą apie 40 pro­c. žmo­nių yra „pe­lė­dos“, 25 pro­c. – „vie­ver­siai“, ki­ti 30-35 pro­c. – „ba­lan­džiai“ (t. y. arit­mi­kai, mo­kan­tys mie­go­ti, kai ga­li­ma, ir dirb­ti, kai rei­kia). Pa­keis­ti to, galima sakyti, neį­ma­no­ma – bio­lo­gi­niai rit­mai yra nu­lem­ti ge­ne­ti­kos ir be­veik ne­pa­si­duo­da ko­rekcijoms.
 
„Vie­ver­siai“ – ne­konflik­tiš­ki, ne­re­tai ne­pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, mėgs­tan­tys ra­mią ap­lin­ką, daž­nai uždaro būdo žmo­nės. Dar­bo re­ži­mo ar­ba gy­ve­ni­mo sti­liaus pa­kei­ti­mas jiems – skaus­min­gas pro­ce­sas, nes yra ga­na kon­ser­va­ty­vūs. Lin­kę į en­dok­ri­ni­nes ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gas, dia­be­tą, po­dag­rą ir reu­ma­tiz­mą, už­tat slo­gą, gri­pą ir ki­tas per­ša­li­mo li­gas įvei­kia grei­tai.
 
„Pe­lė­dos“ leng­viau žvel­gia į ne­sėk­mes, ma­žiau pa­ni­kuo­ja ir ne­bi­jo iš­gy­ve­ni­mų. Ats­pa­res­nės stre­sui, nors ir lin­ku­sios sirg­ti ga­ly­be li­gų. Išs­ki­ria 1,5 kar­to dau­giau hor­mo­nų ne­gu „vie­ver­siai“, ta­čiau do­pin­gas, ku­rio dė­ka jos ga­li gy­ven­ti nak­ti­nį gy­ve­ni­mą, ne­lie­ka be pėd­sa­kų – la­biau ser­ga­ma skran­džio opo­mis ir hi­per­to­ni­ja. Vy­rus „pe­lė­das“ in­fark­tai iš­tin­ka va­ka­re, tie­sa, du kar­tus daž­niau ne­gu „vie­ver­sius“.