Medicina padeda gelbėti gyvybes, tačiau medicinos istorijoje gausu ne tik nuostabių akimirkų, bet ir juodų puslapių, kurie garbės tikrai nedaro.

“Stanfordo kalėjimo eksperimentas”

Šis eksperimentas buvo toks garsus, kad apie jį pastatyti net keli filmai. 1971 metais amerikiečių mokslininkas panoro išsiaiškinti, kaip žmones veikia socialinių vaidmenų pasiskirstymas. Eksperimentas vyko Standfordo Universiteto rūsyje, kuris buvo paverstas imituotu kalėjimu, o  eksperimento dalyviai buvo suskirstyti į kalinius ir apsauginius. Pakako vos kelių dienų, kad tariami apsauginiai įsijaustų į savo rolę ir iš tiesų pradėtų elgtis sadistiškai. Eksperimentas truko vos kelias dienas ir laimei pasibaigė tik emocinėmis, bet ne fizinėmis traumomis.

“Kalbos eksperimentas”

1939 metais amerikiečių mokslininkas Wendell Johnson atliko eksperimentą, susijusį su vaikų kalbėsenos formavimu. Eksperimente dalyvavę vaikų namuose gyvenę vaikai buvo padalinti į 2 grupes. Pirmoje grupėje buvę vaikai turėjo pasakoti apie tai, kaip gerai ir taisyklingai jie kalba. Antroje grupėje buvę vaikai nuolatos buvo verčiami klausytis pašaipų ir pažeminimų dėl menkiausio savo kalbos defekto. Jiems nuolatos buvo teigiama, kad jie niekada nesugebės normaliai kalbėti. Eksperimento rezultatai buvo tokie, kad netgi tie antros grupės vaikai, kurie prieš eksperimentą neturėjo jokių problemų, pradėjo prasčiau kalbėti ir netgi skaityti. Viena mergaitė neištvėrė tokio pažeminimo ir pabėgo iš vaikų namų.

“Projektas 4.1”

Po branduolinių bandymų 1954 metais Maršalo salas nuklojo radioaktyviosios liekanos. Tačiau į salos gyventojus gydytojai ir mokslininkai žiūrėjo ne kaip į aukas, o kaip puikų tyrinėjimų objektą. Nuo vėžio ir kitų radiacijos įtakotų ligų mirštantys žmonės tapo paprasčiausiais statistiniais duomenimis.