Tą patį galima pasakyti ir apie žmones, viską susiverčiančius ant savo pečių, priimančius sprendimus ir už kitus. Jie kelia sau aukštus reikalavimus, tačiau, skirtingai nei karštakošiai būsimieji širdininkai, ne puola į konfliktą stačia galva, bet bando gudriai prasibrauti iki jo labirintais, pakeliui stengdamiesi nekliudyti ir nesugriauti kitų žmonių gyvenimų.
 
Patarimas. Atsipalaiduoti ir pagaliau atsikratyti nuolatinio streso padės fiziniai krūviai, jėgos treniruotės sporto salėje (jeigu bendra sveikatos būklė tą leidžia, psichologai primygtinai rekomenduoja).
 
Nerimas „uždirba“ hipertenziją
 
Kai mes išgyvename stresą, organizmą užplūsta galingas hormono adrenalino srautas. Jis paspartina širdies darbą, priverčia susitraukti kraujagysles, todėl šokteli kraujospūdis. Kito būdo aprūpinti raumenis krauju nėra, o raumenys mums labai reikalingi jau minėtai „kovinei parengčiai“ palaikyti – juk stresą mūsų kūnas suvokia kaip pavojų.
 
Bet jeigu tokie adrenalino pliūpsniai tampa reguliariu reiškiniu, smarkiai padidėja hipertenzijos išsivystymo rizika.
 
Dažniausiai padidėjęs kraujo spaudimas kamuoja žmones, linkusius jaudintis, rūpintis ir audringai reaguoti į stresą. Jeigu gyvenate nuolatinėje baimėje, nerimaujate ir nesate tikri dėl rytojaus, tai labai kenkia kraujagyslių tonusui. Galiausiai iš pusiausvyros išmuštas organizmas į bet kokią nemalonią situaciją, ne tik rimtą stresą, ima reaguoti „šokdindamas“ kraujospūdį.
 
Ir kraujospūdis, beje, su laiku kyla vis aukščiau ir aukščiau.
 
Patarimas. Susidoroti su vadinamąja nervine hipertenzija padeda ir raminančios priemonės (tie patys valerijonai ar sukatžolės), ir autotreningas. Tačiau tikru gelbėjimosi ratu gali tapti kardinalus aplinkos pakeitimas, kai susirandamas naujas darbas, išvykstama gyventi į kitą miestą ar net šalį, išsikraustoma iš tėvų namų į nuosavą būstą bei panašiai.