Kodėl Sveikatos apsaugos ministerija daro reformas Greitosios medicinos pagalbos (GMP) srityje?
Sveikatos apsaugos ministerija nemažai metų buvo kaltinama dėl blogo Greitosios medicinos pagalbos paslaugų (GMP) teikimo organizavimo, dėl netinkamo lėšų už GMP paslaugas paskirstymo. Įvertinusi sistemos trūkumus, Sveikatos apsaugos ministerija dar 2008 m. kartu su GMP asociacijos ir GMP paslaugas teikiančių įstaigų atstovais pradėjo rengti patobulintą GMP paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką. Itin atsakingą požiūrį į šią problemą liudija ir tai, kad tik po 4 m. diskusijų, 2010 m. pabaigoje buvo patvirtinta nauja GMP paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarka. Naujosios tvarkos esmė – operatyvesnė pagalba pacientui ir efektyvesnis sistemai skirtų lėšų naudojimas.
Kaip buvo vykdoma GMP reforma?
Laiko nuo naujos tvarkos patvirtinimo iki jos įgyvendinimo buvo daugiau kaip vieneri metai. Naujoji tvarka buvo įgyvendinama palaipsniui:
– prie naujos apmokėjimo už GMP paslaugas pereita 2011 m. sausio 1 d.;
– dispečerinių centralizavimo procesas 2011 metais sklandžiai vyko Vilniaus (sujungtos Vilniaus m. ir raj., Ukmergės, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų, Širvintų dispečerinės tarnybos (DT)), Marijampolės (sujungtos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos DT) apskrityse. 2012 m. sausio 1 d. pradėjus centralizuotą dispečerinių funkcijų teikimą, matomi ženklūs teigiami pokyčiai – į įvykio vietą nusiunčiami arčiausiai esantys automobiliai, į vienos savivaldybės teritoriją siunčiamas bet kurios kitos savivaldybės laisvas automobilis. Į komplikuotą įvykį, esant sunkiai nukentėjusiojo būklei siunčiama reikiamos sudėties brigada.
Aktyviai ruošiamasi dispečerinių centralizavimui Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Atsižvelgus į tai, kad dėl įrangos stokos ar kitų objektyvių priežasčių ne visos apskričių centruose esančios GMP įstaigos galėjo pilnai pasiruošti centralizuotam dispečerinių funkcijų vykdymui, 2011 m. liepos 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo leista toliau vykdyti šias funkcijas įprasta tvarka, kol bus galimybė jas centralizuoti, nenurodant jokio konkretaus šio proceso pabaigos termino.
Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius
Kitas faktas
Komentarai (6)