Ilgai laukta saulės šviesa ir šiluma. Čiulbantys paukščiai ir sprogstantys medžių pumpurai. Šią savaitę Lietuvą aplankė pirmieji artėjančios vasaros požymiai. Tačiau, kartu su jais, šimtus tūkstančių lietuvių pasiekė ir daug mažiau malonūs, pirmieji šiemet sezoninės alergijos simptomai.

Sezoninė alergija – kas tai?

Sezonine alergija vadinamos alerginės ligos, tokios kaip alerginis rinitas (dar kitaip vadinama alerginė sloga, šienligė) ar alerginis konjunktyvitas (alergijos sukeltas akių uždegimas, pasireiškiantis patinusiomis, paraudusiomis, niežtinčiomis akimis).

Minėtos ligos pasireiškia ir kartojasi tik tam tikru metų laiku: pavasarį, vasarą ir rudenį iki pirmųjų šalnų. Sezoninės alergijos simptomus dažniausiai sukelia medžių, žolių ir piktžolių išskiriamos žiedadulkės (alergenai). Didžiajai daliai gyventojų šios žiedadulkės yra visiškai nepavojingos, organizmas jas priima kaip paprastą aplinkos veiksnį. Tuo tarpu alergiškų žmonių organizmas į žiedadulkes reaguoja kiek kitaip: jis žiedadulkes priima kaip pavojingą infekcijų sukėlėją ir, reaguodamas į šią „grėsmę“, pradeda gaminti imuninės sistemos baltymus, vadinamus specifiniais imunoglobulinais E (sIgE). Šie baltymai, susidūrę su alergenu inicijuoja tokių uždegiminius procesus sukeliančių medžiagų kaip histaminas išskyrimą šiam pavojui sunaikinti. Būtent šios uždegiminės medžiagos ir sukelia varginančius simptomus, tokius kaip nuolat bėganti ar užsikimšusi nosis, paburkusios, paraudusios, niežtinčios akys ir kiti.

Kas serga sezonine alergija?

Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą – sunku, mat sezoninis rinitas ir/ar konjunktyvitas gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Net prieš tai iš pažiūros visiškai sveikam asmeniui vienas pavasaris gali tapti lemtingu alergijos pradžios tašku. Visgi pastebima, kad sezoninės alergijos dažniausiai pradeda vystytis 6 – 10 gyvenimo metais, o savo simptomų stiprumo pasireiškimo piką pasiekia vos sulaukus pilnametystės: apie 20-us gyvenimo metus, ir netaikant ligos priežastį veikiančio gydymo tęsiasi visą gyvenimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu apie 700 milijonų pasaulio gyventojų kasmet kenčia nuo sezoninės alergijos. Lietuvoje šis susirgimas paveikia apie 20-30% populiacijos.

Kas sukelia sezoninę alergiją?

Kaip ir minėjome anksčiau, sezoninė alerginė sloga (šienligė) yra alergijos medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkėms rezultatas. Nors alergologijos teorijoje pažymima, jog bet kuri žiedadulkė gali sukelti alergines reakcijas, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skirtingose šalyse gyvenantiems žmonėms aktualūs skirtingi alergiją sukeliantys augalai. Štai pavyzdžiui Italijoje, vienu pagrindinių sezoninės alergijos sukėlėjų yra laikomas alyvuogių medis. Lietuvoje šis augalas ne tik kad neaptinkamas, bet ir itin retai mūsų šalyje aptinkama žmonių, kurių organizmas gamintų specifinius IgE prieš šį alergeną. Taigi, svarbu suprasti, jog mūsų šalies gyventojams sezonines alergijas gali sukelti ganėtinai ribotas alergenų spektras, iš kurių vos keli yra laikomi pačiais svarbiausiais. Kaip tokius alergologijos specialistai išskiria šiuos:

1. Beržas (Betula), lietuvių mylimas ir visiems puikiai pažįstamas medis.

Svarbiausi faktai apie alergiją beržui:

• Beržų žydėjimo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį (balandį – gegužę) ir tęsiasi iki pat birželio pabaigos.
• Alergija beržams pasireiškia kaip klasikinė šienligė: bėgančia ar užsikimšusia nosimi, taip pat - kitais kvėpavimo takų simptomais, tokiais kaip ne dėl peršalimo priežasties atsiradęs ar padažnėjęs kosulys.
• Net jei vienintelis tikrasis Jūsų alergijos sukėlėjas yra baržas, simptomus gali sukelti beržinių šeimos medžių (tokių kaip alksnis, lazdynas, skroblas) žiedadulkės. Maža to, atliekant įprastinius alergijų kraujo ar odos tyrimus, pastarieji taip pat bus teigiami ir aukščiau minėtiems beržinių šeimos medžiams. Tai reškia, kad net jei tikrasis ir vienintelis Jūsų problemų kaltininkas yra alergija beržo žiedadulkėms, įprastiniai tyrimai gali parodyti nemažai klaidingai teigiamų rezultatų. Vienintelis būdas atrasti tikrąjį alergijos sukėlėją ir pradėti taikyti specifinį, ligos priežastį galintį panaikinti gydymo metodą - išsamūs molekuliniai alergijos tyrimai.
• Sergantiems alergija beržo žiedadulkėms dažnai pasireiškia ir vadinamosios kryžminės reakcijos, kuomet dėl savo molekulinės struktūros panašumo tam tikri nepageidaujami simptomai (tokie kaip burnos gleivinės niežėjimas, patinimas) pajuntami valgant tam tikrus maisto produktus: obuolius, prastai termiškai apdorotas bulves, morkas, žemės ir/ar lazdyno riešutus, sojos produktus. Šios reakcijos kaip klaidingai teigiamos išryškėja ir atliekant įprastinius alergijos testus. Tad jei įtariate alergiją šiems maisto produktams, arba apie ją byloja tradicinių alergijos tyrimų rezultatai – verta pasitikrinti išsamiau, galbūt  Jums jau vystosi alergija beržo žiedadulkėms.

2. Motiejukas (Phleum pretense) – galbūt mažiau akivaizdžiai pastebima, tačiau viena gausiausiai Lietuvos