„Rudenį turime daugybę šviežių daržovių bei vaisių. Padedant organizmui paprasčiausias sprendimas yra ir efektyviausias – kuo daugiau šiomis dienomis pasikrausite vitaminų, tuo ilgiau kūnas jausis stiprus. Jei organizmas to reikalauja, galite išgerti ir papildomų vitaminų. Dažnai žmonės neįvertina jų naudos, tačiau toks yra sveikatingumo paradoksas – kai viskas gerai, to nepastebi, o dėmesį atkreipi jau tik susirgęs“, – teigia vaistininkė.

Svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo – šis lygiai taip pat prisideda prie atsparumo ligoms didinimo. Gera psichologinė savijauta taip pat padeda saugoti imunitetą. JAV mokslininkai, tyrę juoko ir imuninės sistemos ryšį įrodė, jog gera nuotaika gerokai sustiprina organizmo atsparumą ligoms.

Kitas J. Skinderskienės patarimas – visiems žinomas, tačiau pernelyg retai taikomas. „Rankas reikėtų plauti bent 5-6 kartus į dieną ir tai daryti maždaug po 20 sekundžių. Būtent per rankų paspaudimą persiduoda didžiulė dalis mikrobų, o turint omenyje, jog dauguma žmonių kosėdami ar čiaudėdami instinktyviai dengia burną delnu, šis paspaudimas tampa tiesioginiu ligos pernešėju“, – sako vaistininkė.

Skirtingų vaistų deriniai gali būti pavojingi

Jau pajutus pirmuosius peršalimo požymius, rekomenduojama jokiu būdu neskubėti čiupti pirmos po ranka pasitaikiusios vaistų pakuotės.
„Natūralu, kad žmonės nori pagyti kuo greičiau, bet dažnai tam pasirenkami metodai turi atvirkštinį poveikį. Bijodami nors dienai „atkristi“ jie traukiasi vaistinėles ir galvoja, kad su peršalimu susidoros be specialistų pagalbos. Tačiau raginimai tartis su profesionalais nėra iš piršto – savarankiškai gerdami bet kokius vaistus rizikuojate, jog jie jums pakenks. Pavyzdžiui, priešuždegiminiai preparatai temperatūrai mažinti gali labai nederėti su aspirinu – išgersite, rodos, du nekaltus vaistus, o tai gali pasibaigti sveikatai pavojingomis komplikacijomis“, – perspėja J. Skinderskienė.