Savas sąlygas visam pasauliui ne pirmus metus diktuojantis koronavirusas šiandien jau nebėra tas nepažįstamas „juodasis arkliukas“. Gausesnės žinios apie COVID-19 infekciją neabejotinai suteikia ir daugiau pranašumo kovojant su šia klastinga liga. Kita vertus, jau sukaupta patirtis byloja, su kokiu negailestingu priešu žmonijai teko susidurti.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia

Šiuo metu jau patikimai galima pasakyti, kad net ir persirgusieji koronavirusu neįgyja ilgalaikio imuniteto, o sunkiai persirgta liga apie save rimtomis pasekmėmis sveikatai gali priminti ir praėjus daugeliui metų.

Antai neseniai JAV sergamumo ir mirtingumo savaitės ataskaitų (MMWR) paskelbto tyrimo duomenimis, persirgusieji koronavirusu pakartotinai apsikrėsti gali iki 5 kartų dažniau nei dukart pasiskiepiję žmonės.

Kaip pripažino Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas, toli pavyzdžių ieškoti nereikia – pakaktų prisiminti jau vien tuos gausius atvejus, kai sunkia klinikine koronavirusinės infekcijos forma ne kartą persirgo mūsų medikai.

„Tai rodo, kad net sunki ligos forma, o logiška, kad tokia būklė turėtų užtikrinti itin aukštą antikūnų titrą, vis dėlto ilgesniam laikui neapsaugo nuo koronavirusinės infekcijos“, – patvirtino medikas.

Kolegai antrino ir vienas pirmųjų šalyje koronavirusu persirgęs gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba.

„Susirgau kovą, o jau sausį skiepijausi, nes antikūnų prieš koronavirusą beveik visiškai nebebuvo. Tačiau vos pasiskiepijus pirma doze jų kiekis iškart stipriai pakilo“, – pasakojo pašnekovas.

Baugina ne tik komplikacijos

Koronavirusu persirgęs medikas, pasiskiepijęs dviem vakcinos nuo COCID-19 dozėmis, iš savo asmeninės patirties patvirtintų, kokia tai efektyvi apsauga.

„Net dvi savaites faktiškai kasdien turėjau labai artimą kontaktą su koronavirusu sergančiais žmonėmis, juos slaugiau, tačiau aš pats nesusirgau. Tai rodo, kad persirgęs ir po to dar pasiskiepijęs du kartus, gavau itin stiprų imuninį atsaką“, – aiškino D. Rauba.

Anot pašnekovo, nors koronovirusu persirgusiesiems įprastai susiformuoja stipresnis imuninis atsakas, palyginti su vakcinuotais nepersirgusiais žmonėmis, tačiau liga turi per didelę kainą – tokį žaidimą su likimu medikas vaizdžiai palygino su rusiška rulete, kai ir vienas šovinys gali tapti lemtingu.

„Tai labai rizikingas būdas įgyti imunitetą, nes niekada negali žinoti, ar pavyks persirgti lengvai, ar liga vis dėlto komplikuosis. Tiems, kurie sirgo sunkiai, tenka mokėti ypač didelę šios ligos kainą. O tokių atvejų yra tikrai nemažai, ir net tarp jaunų, 30–40 metų žmonių, kurie būdami pakankamai stipraus imuniteto, neturėdami kažkokių sisteminių ligų koronavirusu sirgo labai sunkiai. Todėl vien pasitikėti stipria savo sveikata tikrai nepakanka, o ir persirgus įgytas imunitetas taip pat nėra ilgalaikis“, – pabrėžė pašnekovas.

Be to, medikas primena, jog susirgus COVID-19 gresia ne tik daug kartų didesnė komplikacijų, sunkios ligos eigos ar mirties rizika nei pasiskiepijus, bet ir neprognozuojamas pokovidinis sindromas.

Pasekmės dar iki galo neištirtos

„Ne vienam žmogui po koronaviruso išsivysto iki pusės metų ir ilgiau trunkantys įvairių sistemų sutrikimai: plaukų slinkimas, kvapo, skonio netekimas, klausos sutrikimai, širdies kraujagyslių pažeidimai“, – vardijo pašnekovas.

Taip pat medikams itin didelį susirūpinimą kelia po koronaviruso gresiantis plaučių audinio pažeidimas – jam surandėjus, pakitus funkciškai, dalis plaučių jau veikia netinkamai, žmogus nuolat dūsta.

Tarp ilgalaikių pasekmių persirgus galimi ir nervų sistemos pažeidimai, todėl COVID-19 pacientai po ligos dažnai skundžiasi pablogėjusia atmintimi, miego sutrikimais.

„Tos pasekmės šiandien net nėra iki galo ištirtos, tačiau manoma, kad jos gali turėti didelį neigiamą poveikį labai ilgu periodu, pavyzdžiui, net ir po dešimtis ar dvidešimt metų“, – įspėjo gydytojas otorinolaringologas D. Rauba.

Tad, pasak pašnekovo, vakcinacijos nuo COVID-19 net persirgus koronavirusu svarba neabejotina – ilgainiui imunitetui neišvengiamai susilpnėjus, pakanka vieno skiepo labai stipriai suaktyvinti imuninį atsaką, o tai reiškia – užtikrinti ir efektyvią apsaugą nuo šios ligos.

Profesoriaus J. Kalibato nuomone, nesinaudoti tokiu efektyviu mokslo sprendimu nedovanotina ne tik savo pačių, bet ir aplinkinių atžvilgiu. Nors padidintą riziką koronavirusas kelia įvairių gretutinių ligų turintiems žmonėms, onkologiniams ligoniams ir įprastai ši kategorija priskiriama rizikos grupei, tačiau CIVID-19 liga neleidžia atsipalaiduoti nė vienam.

„Nereikia savęs guosti, kad aš esu išskirtinis, mano imuninė sistema stipri ir man virusas nieko blogo nepadarys. Bet patirtis rodo, kad tai netiesa. Galiausiai net ir sergantieji besimptomėmis formomis platina virusą, kuris gali būti pragaištingas kitiems“, – sako medikas.

Pakanka vienos vakcinos dozės

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatas COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, persirgę asmenys gali būti vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos doze. Kaip parodė moksliniai tyrimai, organizmui jau susidūrus su koronavirusu susiformuoti imunitetui pakanka vienos šių vakcinų dozės.

Persirgusieji COVID-19 gali būti skiepijami praėjus 150 dienų po šios ligos diagnozės arba anksčiau, jeigu prieš skiepijimą atliekamas antikūnų tyrimas rodo neigiamą rezultatą, tai yra nenustatomi IgG antikūnai (tarp COVID-19 ligos diagnozės ir antikūnų tyrimo atlikimo turi praeiti ne mažiau kaip 3 savaitės).

Tuo metu jei po skiepijimo pirma vakcinos doze žmogus susirgo koronavirusu, antra dozė jam skiriama ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo ligos diagnozės patvirtinimo, išskyrus tuos atvejus, kai asmeniui nenustatomi IgG antikūnai po persirgimo COVID-19 liga.

Tie, kuriems dėl asmeninių aplinkybių (pvz, keliaujant), reikia dviejų skiepų, turi galimybę registruotis antrai vakcinos dozei.