Persirgusius COVID-19 gali varginti įvairūs liekamieji reiškiniai, tarp jų – ir suprastėjusi atmintis. „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad dažnai į vaistinę užsuka ieškantys pagalbos ir patarimo, kaip kovoti su šiuo negalavimu. Paprašyti apibūdinti, kaip jis pasireiškia, pacientai įvardija požymius, kuriuos vaistininkė priskiria pažintinių funkcijų sutrikimams.

„Pacientų nusiskundimai leidžia daryti išvadą, kad COVID-19 neigiamai paveikia ne tik atmintį, bet ir pažintines funkcijas. Persirgusiems sunku susikoncentruoti, prisiminti telefono numerius ir planuoti laiką kelias valandas į priekį. Pasitaiko atvejų, kai jie pamiršta artimųjų vardus. Šiuos pažintinių funkcijų sutrikimus lydi ir kiti negalavimai – dirglumas, silpnumas bei vangumas“, – teigia I. Sauserytė.

Neurotoksinis COVID-19 poveikis

Anot vaistininkės, patekęs į organizmą, koronavirusas smulkiuosiuose kapiliaruose sukelia uždegimą. Dėl to sutrinka daugelio organų, tarp jų ir smegenų, kraujotaka, o tada pasireiškia neurotoksinis COVID-19 poveikis – suprastėja atmintis bei pažintinės funkcijos.

„Liekamieji reiškiniai, susiję su neigiamai paveikta smegenų veikla, pasireiškia ne tik iki 30 proc. sirgusių sunkesne COVID-19 forma ir gulėjusių ligoninėje, bet ir tiems gyventojams, kurie sirgdami lengvai gydėsi namie“, – įspėja I. Sauserytė.

Ką gali padaryti kiekvienas?

Vaistininkė sako, kad yra būdų ir priemonių, kuriomis pasinaudoti galėtų persirgę COVID-19, jeigu kamuoja suprastėjusi atmintis ir pažintinės funkcijos.

1. Tinkamai ir subalansuotai maitintis. „Pasistenkite vartoti kuo mažiau produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus – jis ne tik siejamas su nutukimu, įvairiomis lėtinėmis ligomis, bet silpnina vaikų ir suaugusių pažintines funkcijas. Į mitybos racioną įtraukite avokadus, turinčius daug nesočiųjų riebalų, mėlynes, kurių sudėtyje yra daug skaidulų ir vitamino C, špinatus – B grupės vitaminų ir kalio šaltinį. Taip pat būtų naudinga valgyti graikinius riešutus, juodą šokoladą ir gerti žalią arbatą“, – pataria I. Sauserytė.

2. Skirti laiko sportui ir palaikyti normalų kūno svorį. Dar geriau, jei judėtumėte gryname ore.

3. Užsiimti meditacija. Ji padeda atsikratyti streso, gerina kraujotaką, o kartu ir atmintį.

4. Pasirūpinti miego higiena. „Kokybiškas miegas – vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių užtikrinti normalų centrinės nervų sistemos darbą. Todėl kiekvieną dieną reikėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu bei užtikrinti, kad gerai pailsėtumėte – tam daugeliui suaugusių reikia 7–8 valandų miego“, – pasakoja vaistininkė.

5. Atsisakyti alkoholio arba mažinti jo suvartojamą kiekį. Alkoholyje esančios toksinės medžiagos neigiamai veikia atmintį.

6. Lavinti atmintį. „Spręskite kryžiažodžius, žaiskite šachmatais ar šaškėmis. Galite išbandyti ir įvairius atminties lavinimo žaidimus, tarp jų ir virtualius, kuriuos galite įdiegti į telefoną parsisiuntę mobiliąją aplikaciją“, – sako I. Sauserytė.

7. Pasinaudoti galimybe gauti nemokamą reabilitaciją. „Jeigu persirgus išsivysto pokovidinis sindromas, kuris pasireiškia dėmesio koncentracijos, atminties, elgesio ir miego sutrikimais, gyventojas gali pasinaudoti valstybės kompensuojama medicinine bei psichosocialine reabilitacija. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos paslaugos suteikiamos ne vėliau nei praėjus 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje. Norintys pasinaudoti šiomis paslaugomis, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją, kuris šiuo metu prižiūri juos ligoninėje“, – aiškina I. Sauserytė.

Padėti gali ir maisto papildai

„Camelia“ vaistininkė sako, kad suprastėjusia atmintimi besiskundžiantiems pacientams rekomenduoja ginkmedžio ekstrakto preparatus, kurie gerina smulkiųjų kapiliarų kraujotaką ir padeda palaikyti normalias atminties bei pažintines funkcijas. Gali padėti ir smegenų veiklą gerinantys žuvų taukai, kurių sudėtyje gausu omega-3 riebalų rūgščių.

„Pacientai gali rinktis ir sudėtinius preparatus – subalansuotus kompleksus, kurių sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto, omega-3 riebalų rūgščių ir centrinės nervų sistemos stabilumą užtikrinančio magnio, vario bei B grupės vitaminų. Tokių preparatų sudėtyje pravartu ieškoti ir cinko, geležies bei jodo – šie mikroelementai gerina pažintines funkcijas ir protinę veiklą“, – teigia vaistininkė I. Sauserytė.

Atsistatyti po COVID-19 ir kovoti su liekamaisiais reiškiniais padės antioksidantai – vitaminai C, E ir selenas. Jų organizmui reikia, kad atsistatytų laisvųjų radikalų pažeistos ląstelės ir stiprėtų imuninė sistema.

„Dėl atskirų ar sudėtinių preparatų vartojimo reikia pasikonsultuoti su vaistininku, tačiau dažniausiai rekomenduojama tai daryti iki kelių mėnesių. Jeigu per šį laikotarpį nusiskundimai neišnyksta – reikia kreiptis į gydytoją“, – priduria vaistininkė.