Dirvožemio derlingumo didinimas – visais laikais aktualus klausimas, juk kuo daugiau užauginsi – tuo daugiau užsidirbsi. O aplinkos poveikis derlingumui tikrai nepadeda, ypatingai turint omenyje tai, kad pastaruosius 50 metų cheminės ir radioaktyvios taršos poveikis buvo tiesiog milžiniškas. Be to, plečiantis miestams dirbamos žemės plotai sparčiai mažėjo, taigi savaime suprantama, mažėjo ir derlius. Taigi vienintelė išeitis – didinti žemės derlingumą, kad tame pačiame plote išaugtų didesnis kiekis produkto. Ir visai nesvarbu, kokiu būdu šis tikslas pasiekiamas. Svarbus tik rezultatas.
Praėjusio amžiaus 40-taisias metais įvairūs sintetiniai organiniai junginiai buvo pradėti aktyviai naudoti siekiant sunaikinti kenksmingus organizmus, kurie naikindavo derlių. Trumpai tariant – vieną blogybę naikindavo kita blogybe. Pesticidai iš ties veikė: nepageidaujami vabzdžiai, graužikai, įvairios bakterijos ir grybeliai mirdavo, o žmonės galėdavo džiaugtis išsaugotu derliumi. Tačiau tuomet žmonės nežinojo, kad pesticidais išpurkšdami kukurūzų ar kopūstų laukus, jie netik išsaugodavo derlių, bet ir kenkdavo patys sau bei naudingai dirvožemio faunai ir mikroorganizmams. Pavyzdžiui vabzdžiams, kurie apdulkina augalus ir tiems, kurie patys valgo vabzdžius kenkėjus.
Kenkia pesticidai ir vabzdžiaėdžiams paukščiams, kurie naikindavo tokius kenkėjus, kaip tarkim vabalų lervos (beje, pastarosios jau seniai įgavo imunitetą pesticidams). Taigi iš esmės pesticidai suardo natūralią gamtos pusiausvyrą. O pavojingiausia tai, kad jie kaupiasi auginamuose produktuose ir patenka į dirvožemį, taigi kenkia žmogaus sveikatai.
Toksikologai įspėja, kad pesticidai gali sukelti mutacijas genuose, susilpninti imuninę sistemą ir sukelti kitus sveikatos sutrikimus.
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai