Ko reikia, kad specialisto teikiama pagalba būtų iš tiesų veiksminga?
Pirmiausia, kruopščiai pasirinkti specialistą. Kaip ir rinkimuose, psichoterapijoje irgi yra populistų, kurie siūlo viską, greitai ir pigiai (nors kartais taip brangiai, kad, rodos, jums nieko daugiau nebereiks daryti). Pasidomėkite, susitikite, paklauskite savęs, kaip jaučiatės su psichoterapeutu, ar jums tinka terapijos kryptis, sąlygos, aplinka. O toliau – atvirumas, kantrybė ir įsipareigojimas. Psichoterapija turi tapti jums svarbi gyvenimo dalis. Duokit sau laiko, neskubinkit, stebėkite save ir kiek galima būkite atviri specialistui.

Kartais liūdna, kad psichoterapija šiais laikais dažnai tapatinama su medicinine procedūra, kur atneši savo problemą ir gausi konkretų receptą. Nuo vartotojiškumo niekur nedingsi, bet neretai gydo ne patarimas, o ryšys, pasitikėjimas, domėjimasis ir galimybė pažvelgti į save nevertinančiu, nesmerkiančiu žvilgsniu.

Ar pasitaiko atvejų, kad padėti yra neįmanoma?
Mes visi turime savo ribas. Kartais galime padėti, bet gerokai mažiau, nei žmogus norėtų. Nesiimu dirbti su psichozėmis, jei klientas atsisako vartoti vaistus. Negaliu dirbti su klientais, turinčiais man nepriimtinų tikslų. Negaliu žmogaus keisti be jo dalyvavimo tame procese, be jo pasirengimo įvertinti savo atsakomybę gyvenime. Tarkim, jei klientas įsitikinęs, kad dėl visų jo sunkumų kalta žmona, ir nori mano pagalbos ją perauklėjant, padėti negalėsiu.

Tačiau jei žmogus nuoširdžiai nori padėti sau spręsti savo vidinius rūpesčius, jam visada galima padėti.

Kada psichoterapeuto konsultacijos yra ne prabanga, o būtinybė?
Žinote, psichoterapeuto konsultacijos visada yra šiek tiek būtinybė, šiek tiek prabanga. Iš neturėjimo ką veikti žmonės čia neateina. Tam tikras vidinis darbas prasideda dar gerokai prieš susitikimą. Kančia, pasikartojantys sunkumai, bejėgiškumas, – žmogus pasijunta beviltiškoje padėtyje. Tampa aišku, kad būtina kažko imtis.