Kita vertus, tai visada prabanga. Būti psichoterapijoje – reiškia skirti laiką, pinigus, dėmesį savo vidiniam gyvenimui ir leisti sau pasinaudoti kito žmogaus pagalba, jo žiniomis, jo rūpesčiu. Materialistiškame, vartotojiškame pasaulyje – tai tikrai prabanga. Mano klientai dažnai susiduria su artimųjų ir pažįstamų „geranoriškais“ pasiūlymais: „mesk tą terapiją!“, „ką tu psichas, ar ką!“, „negi pats nesusitvarkai!“. Aplinkiniams gali būti pavydu, kad už kabineto durų vyksta itin svarbūs ir asmeniški dalykai, apie kuriuos jie gali tik nutuokti.

Psichoterapija – visada galimybė: naujai pamatyti save, savo gyvenimą, santykius ir tikslus. Čia galima išmėginti naujus dalykus: perdėtai racionalūs žmonės gali susipažinti su savo jausmais, perdėtai jausmingi – dažniau pasitelkti savo racionalumą, darboholikai gali išmokti gyventi lėčiau ir prasmingiau, nuolankieji – pakovoti už savo teises, kovotojai – kartais nusileisti ir nesijausti pralaimėjusiais.

Ką patartumėte ir ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?
Palinkėčiau nepaviršutiniško gyvenimo, platesnio požiūrio, lankstesnių nuostatų, pagarbos sau ir aplinkiniams. Ir svarbiausia – artimų ryšių su kitais žmonėmis, nes tik jie padeda ištverti tamsiausias dienas.

Dėkojame už pokalbį.