Džonas Kecho – ne tik žymus rašytojas, bet ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojas, sukūręs, kaip jis pats teigia, save nuo visiško nulio. Pagrindinė jo pirmojo bestseleriu tapusio kūrinio ir naujausios knygos idėja – žmogaus galimybės neišmatuojamos, o likimas – tai kelias, kurį kiekvienas renkasi pats.

Nežiūrint į amžių, atrodote jaunas ir guvus, mitriai atsakinėjate į pateiktus klausimus ir užkrečiate kitus savo juoku. Gal galite pasidalinti savo patirtimi – kokia yra sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis?
Manau, kad yra trys pagrindinės ilgaamžiškumo ir puikios formos taisyklės. Pirmąsias dvi išduosiu, o apie trečiąją nutylėsiu – tegul tai lieka paslaptis. Juokauju! (Juokiasi – red.) O dabar rimtai. Pirmoji paslaptis – pozityvus požiūris į gyvenimą, antroji – iš tiesų į jį įsijausti, turėti kokių nors pomėgių ir interesų, kurie jus jaudintų ir įkvėptų. Nesvarbu, ar tai skaitymas, ar piešimas, kelionės, slidinėjimas... Tiesiog reikia pripildyti savo gyvenimą to, kas jį paįvairina. Trečias svarbus aspektas – taisyklinga mityba. Kūnas turi gauti sveiko maisto.

Medicinoje egzistuoja „stebuklo“ samprata. Jūs savo knygose gana dažnai minite atvejus, kai žmonės pasveiksta po sunkių ligų. Kas jums yra stebuklas? Kokia jo prigimtis?
Stebuklu paprastai vadiname tai, ko negalime suvokti ir priimti tam tikru gyvenimo ar vystymosi momentu. Mes vadiname tai stebuklais, nes ne visada gebame suvokti tikrąją savo troškimų jėgą, negalime suvokti savo tikslų ir polėkių realizacijos mechanizmo. Šie dalykai mums iki šiol nežinomi, todėl ir yra traktuojami kaip stebuklai. Žmogui evoliucionuojant, matome, kad stebuklų sritis tampa vis prieinamesnė: mes patys galime juos kurti. Išduosiu mažytę gudrybę. Kartais, kai atsiduriu sudėtingoje situacijoje, iš kurios, atrodytų, nėra išeities, aš savęs paklausiu: „Ar galiu tikėtis stebuklo?“ Jeigu jaučiu, kad galiu, tada atsipalaiduoju ir nusiraminu. Ir net jeigu reikia daug dirbti, kad pasiekčiau rezultatą, atsipalaidavus veikti daug paprasčiau.

Naujausia jūsų knyga pavadinta labai neįprastai – „Kvantinis karys“. Ką norite pasakyti, kokią žinią perduoti?
Žmogaus galimybės gyventi visavertį sveiką gyvenimą yra pagrįstos (mano manymu) kvantinės realybės veikimo mechanizmo supratimu. Apie tai iš dalies ir kalbu. Mokslas apie kvantinę realybę – tai pats didžiausias pastarųjų metų atradimas. Suvokdami, kas tai yra ir kaip veikia, mes atveriame sau tas galimybes, kurios glūdi mumyse. Kvantinė realybė teigia, kad viskas aplinkui mus – tai energija ir jos vibracijos, kad visi mes sudarome viena gyva, ir kiekvienas iš mūsų – tai visumos dalis. Tokiu būdu mokslininkai mums siūlo daugybę unikalių būdų pažinti pasaulį, būti sveikiems, išmokti spręsti konfliktines situacijas, rasti išeitį iš padėties be išeities. Tačiau žmonės labai dažnai nepajėgia įvertinti šių galimybių svarbos.

Vienas iš jūsų devizų skelbia: „Gyvenkite protingai!“ Kaip pasiekti tobulą žinojimą? Ar tai iš viso įmanoma?
Senovės dzenbudistų išmintis sako, kad kartą pas Mokytoją atėjęs mokinys ir paklausęs: „Kaip man pasiekti nušvitimą?“ Mokytojas negalvodamas čiupo mokinį už pakarpos ir panardino jo galvą į vandenį. Šis nebandė ištrūkti, nusprendęs, kad Mokytojas taip nori parodyti patį trumpiausią kelią į trokštamą nušvitimą, tačiau Mokytojas laikė jį ir toliau, ir visiškai nesiruošė paleisti. Mokinys stengėsi ištrūkti iš Mokytojo rankų, kol tas pagaliau pasigailėjo ir paleido. „Kodėl taip padarėte, juk aš galėjau užspringti“, – ėmė šaukti nelaimėlis. Mokytojas ramiai atsakė: „Apie ką mąstei, kai stengeisi ištrūkti?“. „Mokytojau, viskas manyje šaukė: „Oro! Oro! Man reikia oro!“ – prisipažino mokinys. O Mokytojas atsakė: „Kai tu panorėsi nušvitimo taip pat stipriai, tada jį ir pasieksi“. Lygiai toks pat troškimas pažinti ir protingai valdyti savo gyvenimą, sveikatą ir laimę išskiria stiprią asmenybę, karį, kuriam niekas nesutrukdys visapusiškai augti. Tokia asmenybe gali tapti kiekvienas, ir aš norėčiau, kad žmonės to nepamirštų.