Senatvė dažnam iš mūsų kelia daug nemalonių asociacijų: tai ir vienatvė, ir atstūmimas, ir ligos... Įvairūs negalavimai paprastai suvokiami kaip kryžius, kurį nuolankiai tenka nešti visiems brandaus amžiaus sulaukusiems žmonėms. Vis dėlto labai smagu, kai atsiranda tų, kurie savo pavyzdžiu įrodo, jog viskas priklauso tik nuo mūsų pačių.

Šį kartą kalbiname Izoldą Jakuševą – Jogos akademijos instruktorę, vedančią užsiėmimus senjorams ir visiems, norintiems praktikuoti mažesnio intensyvumo jogą.

Tikriausiai šį klausimą girdite dažnai, bet vis tiek įdomu: kaip pradėjote praktikuoti jogą? Kaip po to pasikeitė Jūsų gyvenimas?
Prieš vienuolika metų į jogą mane atvedė noras būti šalia dukters ( ji dirbo jogos instruktore) ir ligų bagažas, būdingas tiems, kam virš penkiasdešimties. Pradžia buvo sunki –  sau atrodžiau tikra griuvena. Negaliu tiksliai pasakyti, kada suvokiau, kad nebeskauda kelių sąnarių – gal po metų, gal po dvejų. Tiesiog kažkuriuo momentu tai pajutau ir net truputį nustebau. Turbūt buvau susigyvenusi su mintimi, kad skaudės visada, kad reikės „dirbtinių“ sąnarių. Tuomet ir pradėjau stebėti pokyčius – sumažėjo skausmai širdies plote, dingo „kompiuterinės“ įtampos sprande, o ir nuotaika ženkliai pagerėjo. Tuomet priėjau prie išvados, kad geriau gyventi rūpinantis savo fizine ir dvasine sveikata, nei taikstytis su negalavimais. Dabar džiaugiuosi, kad praėjus 10 metų jaučiuosi sveikesnė, žvalesnė ir energingesnė, nei buvau.

Daugelis senjorų nesiryžta sportuoti, argumentuodami, kad tokia veikla – tik jaunų žmonių privilegija. Savo pavyzdžiu įrodote, kad tai yra netiesa. Kaip padrąsintumėte tuos, kurie nori permainų, bet baiminasi, „ką žmonės pasakys“?
Mano kartos žmonės truputį skeptiškai žiūri į jogą – gal todėl, kad mūsų krašte ji ilgai nebuvo populiari. Gal dėl informacijos trūkumo, o gal dėl kitų priežasčių joga buvo tapatinama su egzotika, su rytų religijomis, gal net sektomis, o lietuviai – žmonės pastovūs, atsargiai žiūri į nežinomus dalykus. Noriu visus patikinti, kad mūsų praktikuojama joga neturi jokio religinio ir tautinio atspalvio. Ji yra terapinio pobūdžio ir, kaip profilaktinė priemonė (ypač vyresniame amžiuje), neturi sau lygių.

Esu įsitikinusi, kad kiekvienas sąmoningas žmogus privalo rūpintis savo sveikata, ir, kuo tampu vyresnė, tuo gilesnę prasmę įgauna patarlė: „Sveikata – brangiausias turtas“. Gamta lėmė, kad amžinai jaunas žmogus negali išlikti, todėl būtina švelninti senėjimo pasekmes, ieškoti būdų, kaip spręsti su senėjimu susijusias problemas. Mano manymu, joga ir yra pats tinkamiausias būdas.

Pastebėta, kad dažnai vyresnio amžiaus žmonės varžosi, nedrįsta ateiti į užsiėmimus, galvoja, jog jie negalės padaryti pratimų taip, kaip padaro kiti. Varžytis tikrai nereikėtų. Tam mes ir organizavome senjorų grupes, kad tarp bendraamžių visi jaustumėmės jaukiau. Tiesiog  kiekvienas praktikuoja pagal savo galimybes.

Kuo ypatinga joga senjorams? Kokia jos specifika? Papasakokite apie ją šiek tiek plačiau...
Senjorų jogos užsiėmimai  šiek tiek skiriasi nuo jaunimo ne tik mažesniu intensyvumu, bet ir specifika. Vyresniame amžiuje būdingi tam tikri susirgimai (padidėjęs kraujospūdis, virškinimo sutrikimai, kaulų tankio mažėjimas, sąnarių ligos ir t. t.), todėl ir užsiėmimai vedami atsižvelgiant į tai. Daugiau dėmesio skiriama sąnarių mankštinimui, pusiausvyros lavinimui, rengiami pratimų (asanų) ciklai, skirti atskiroms organizmo funkcijoms aktyvinti ir atstatyti, daug dėmesio skiriama kvėpavimo pratimams, kurie kelia nuotaiką, suteikia energijos.

Brandžiame amžiuje ligų ir negalavimų sąrašas būna gerokai ilgesnis, nei jaunystėje. Ar joga tikrai tinka visiems, ar kai kuriais atvejais vis dėlto reikėtų jos atsisakyti?
Senėjimas – tai ne tik raukšlės veide. Senėjimas – tai kūno ir proto galių mažėjimas. Lėtinti senėjimo procesą – reiškia rūpintis tiek kūno, tiek proto  galių palaikymu. Kaip tai vyksta?

Praktikuojant jogą, mankštinami sustingę sąnariai,  tempiami raumenys ir sausgyslės, mankštinamas stuburas  (sakoma, kad žmogus yra tiek jaunas, kiek lankstus jo stuburas), gerinama žarnyno veikla, aktyvinama liaukų veikla, reguliuojamas kraujospūdis, stiprinami kaulai, lavinama judesių koordinacija, gerinamas galvos smegenų maitinimas (ypač apverstose kūno padėtyse), stimuliuojama protinė veikla, maitinami veido audiniai, gerinamas regėjimas,  gerėja atmintis, dėmesio koncentracija ir t. t. Joga yra nuostabi tuo, kad ją gali praktikuoti visi, nepriklausomai nuo amžiaus. Aš nežinau žmogaus, kuris negalėtų praktikuoti jogos. Žinoma, yra susirgimų,  kai nerekomenduojami kai kurie jogos pratimai (asanos). Instruktorius tai žino, jis nurodo, pataria, parodo lengvesnes padėtis. Jogą visuomet galima pritaikyti prie kūno galimybių, naudojant pagalbinės priemonės: tašelius, diržus ir kt.

Viena iš jogos sudedamųjų dalių yra kvėpavimo pratimai – gyvybinės energijos ir jėgų šaltinis. Jei sveikata neleidžia atlikti jogos pratimų (asanų), tai kvėpavimo pratimus tikrai gali atlikti kiekvienas.

Turint rimtų sveikatos sutrikimų, rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais ir atsižvelgdami į jų rekomendacijas, mes pritaikome jogos praktiką. Tuomet rezultatas būna geresnis.

Kokiais principais vadovaujatės savo darbe?
Ne pakenkti, o padėti.

Kokie žmonės ateina į Jūsų jogos pamokas?
Reikia pasakyti, kad į jogą ateina labai malonūs, išsilavinę, išprusę žmonės, kuriems joga yra ne tik kūno ir proto, bet ir sielos atgaiva. Tarp lankytojų nemažai medikų. Tai ypač malonu, kad būtent jie įžvelgia jogoje prasmę ir naudą.

Pastebima, kad senjorų jogos užsiėmimuose dominuoja moterys. Gal todėl jos ilgiau ir gyvena?

Po užsiėmimų, tradicinės arbatos gėrimo metu malonioj aplinkoj vyksta šiltas bendravimas, keičiamasi patiekalų receptais, augalų sodinukais, užsimezgusios pažintys perauga į draugystę.

Ar palaikote ryšius su savo buvusiais mokiniais?
Gerbdama lankytojų privatumą, stengiuosi jiems neįkyrėti, tačiau būna labai malonu, jei kas nors iš buvusių jogos užsėmimų lankytojų prisimena ir paskambina .

Ką brandžiame amžiuje reiškia sąvoka „sveikas žmogus“?
Medikai juokauja, kad sveikų žmonių nėra, yra tik nediagnozuoti susirgimai. Kalbant rimtai, brandžiame amžiuje norėčiau, kad žmonių nevargintų skausmai, kad protas būtų šviesus, o kūnas ir emocijos klausytų proto. Tai jau yra daug.

Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?
Skaitytojams norėčiau palinkėti siekti su amžiumi išlikti geros sveikatos, būti kuo ilgiau nepriklausomiems kasdieniniame gyvenime ir nepriklausomai nuo amžiaus mėgautis gera gyvenimo kokybe.

Kiekvienas žmogus gali pasirinkti savo veiksmus – kurti ar griauti. Linkiu būti harmonijoje su gamta ir su pačiu savimi. Tai ir yra jogos esmė.

P. s. Man labai patinka ši mintis: „Žmogus sensta savaime. Tačiau ar senatvė bus laiminga, priklauso nuo jo paties. Tinkamai pasenti yra didis menas“, – iš benediktinų vienuolyno vienuolio ir administratoriaus Anzelmo Griuno (Anselm Grün) knygos „Labas, senatve“.

Jogos akademijos svetainėje www.jogosakademija.lt  yra įdėti senjorų atsiliepimai apie jogą. Gal bus įdomu ir Jums.