Teko skaityti, kad būtina bent jau pagrindinius pratimus išmokti kartu su mokytoju - kitaip atsiranda rizika juos atlikti neteisingai ir šitaip sau pakenkti.
Taip. Pradžioje mokytojas būtinas. Ypač, jei turite kokią ligą. Teko sutikti žmonių, kurie savarankiškai bandydami atlikti asanas buvo susižaloję kelio sąnarius, pertempę sausgysles. Asanos juk veikia kaip vaistas. Mes juk patys nedrįstume sau savavališkai skirti hormoninių vaistų. O kai kurios asanos keičia hormoninį foną kūne. Nors žinoma, jei esate labai jautrus savo kūnui ir sugebate pajausti, kas jūsų kūną veikia teigiamai, o kas neigiamai, galite ir patys „išrasti dviratį“.

Joga daugeliui neatsiejama su vegetarine mityba, meditacija. O kai kurie net teigia, jog joga be tinkamos mitybos ir meditacijos niekada neduos norimų rezultatų. Ar sutinkate su tokia nuomone?
Aš pasakyčiau kitaip. Užsiimkite joga kasdien ir stebėkite, kaip be jokių jūsų pastangų atkrenta žalingi įpročiai, kaip be jokių pastangų susireguliuoja mityba... Žmogus pamiršta žalingus įpročius... netyčia.



Papasakokite apie save, kokios jūsų sąsajos su joga?
Tiesą pasakius, nelabai pamenu save be jogos... Ir apie sąsajas sunku kalbėti, nes jau nebegaliu rasti savo gyvenime kažko, kas nebūtų joga. Asanas pradėjau daryti „gilioje“ jaunystėje, gal kokioj septintoj klasėj. Tada dar buvo draudžiama kalbėti apie jogą. Darydavau kažkokius pratimus, kurie ateidavo į galvą, ir tik po keletos metų radau nelegalią knygą apie jogą, kur pamačiau paveikslėlius iš kurių supratau, kad mano pratimai yra asanos. Tuo pat metu jau buvau vegetarė, dėl ko teko daug ginčytis su tėvais.

Ką joga davė asmeniškai jums?
Formaliai, žinoma, galėčiau pasakyti, kad asanos padėjo man išlaikyti sveikatą, nepriaugti antsvorio, nepanikuoti dėl gyvenimo problemėlių... Bet svarbiausia - mano joga visada buvo susieta su Dievu. Ir tai aš vertinu labiausiai.