Yra žinoma, kad krūties vėžys gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Kokia tikimybė, kad dukra paveldės mamos ligą?

Tikimybė, kad mergaitė paveldės šią ligą, siekia 23 %. Dabar jau įrodyta, kad (priešingai nei anksčiau buvo manoma), genai BRCA1/BRCA2 yra perduodami ne tik per moterišką liniją, bet ir per vyrišką, jeigu tėčio šeimoje mama arba, tarkim, teta sirgo vėžiu.

Įsivaizduokite situaciją: mergaitės mama miršta nuo šios baisios ligos, tad vaiką augina tik tėtis. Prasidėjus brendimui, abu puola į paniką, nors procesas visiškai natūralus – tiesiog pradeda augti krūtinė. Todėl labai svarbu tokiame amžiuje kalbėtis su paauglėmis, viską joms paaiškinti ir pasistengti neišgąsdinti.

Ar mergaites reikia mokyti prižiūrėti savo krūtinę?

Be abejo, tačiau daugelis moterų suvo atžalai daugiau pasakoja apie veido ir kūno apskritai priežiūros ypatumus. Apie krūtinę kalbėti lyg ir nepriimtina.

Laimei, situacija ir požiūris po truputį keičiasi. Krūtinę galima paveikti. Ji tarytum lakmuso popierėlis reaguoja į bet kokius organizmo pokyčius: nervingumą, deginimąsi saulėje ir netgi antibiotikų vartojimą. Mergaitės turi tai žinoti.

Ar dažnai mergaitėms nustatoma pieno liaukų patologijų?

Maskvos mokyklose ištyrus 10–18 metų mergaites, paaiškėjo, kad beveik kiekviena iš jų turi kokių nors nuokrypių (vienų krūtys buvo nevienodo dydžio, kitos turėjo cistų, o dar kitoms nustatyta ir fibroadenoma).

Visi nuokrypiai nuo normos skirstomi į dvi grupes: vystymosi anomalijos ir gerybinės pieno liaukų ligos. Prie pirmosios kategorijos priskiriama anomastija (nėra pieno liaukos) ir atelija (nėra spenelio). Visa laimė, kad tokie atvejai gana reti. Daug dažniau pasitaiko pieno liaukų atrofija – šis reiškinys būdingas griežtų dietų besilaikančioms mergaitėms. Būna ir taip, kad mergaitė turi daugiau spenelių arba pieno liaukų, negu „normalios“ bendraamžės. Pasibaigus brendimo laikotarpiui, šią problemą galima nesunkiai išspręsti.