Stipri alerginė reakcija (anafilaksija) gali sukelti šoką, ūminį kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių nepakankamumą (gyvybei pavojingą būklę).
Jautresniems žmonėms anafilaksija gali pasireikšti iš karto, tačiau taip pat gali pasireikšti tik po kelių valandų nuo alergenų patekimo į organizmą. Anafilaksiją gali sukelti patys įvairiausi dalykai: vabzdžių nuodai, žiedadulkės, lateksas, maisto produktai bei medikamentai ir t.t.
Anafilaksijos metu galima pastebėti bėrimus ir patinimus dažniausiai veido srityje. Dažnas atvejis, kad ištinsta gerklė, tuomet žmogui darosi sunku kvėpuoti. Kraujo spaudimas sumažėja, sutrinka vidaus organų veikla. Anafilaksinį šoką gali lydėti galvos skausmai, svaigimas, nesiorientavimas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
Kaip apsisaugoti
Tiems, kuriems bent kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, reikėtų visuomet šalia savęs nešiotis specialius vaistus. Siekiant išvengti sunkios alerginės reakcijos dažniausiai naudojamas adrenalinas, gaminamas ampulėse. Tačiau tokius preparatus gali skirti tik gydytojas.
Adrenalino poveikis trumpalaikis, todėl taip pat reikėtų turėti antialerginių preparatų. Tačiau bet kokiu atveju po anafilaksinio šoko reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jei ištiko alerginė reakcija su anafilaksijos šoko požymiais:
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (2)