Kiekvienai mamai svarbiausia jos gyvenimo dalis yra vaikas, todėl natūralu, kad jo sveikatos sutrikimai verčia ją nerimauti, rūpintis... Būti švelniai ir globoti prastai besijaučiantį mažylį nėra blogai, tačiau reikėtų pagalvoti apie tai, kokį pavyzdį tu rodai: juk mažieji yra tikri kopijuotojai, tad tai, kaip tu susidorosi su iškilusia problema, turės didelę įtaką paties vaiko požiūriui į sveikatą.

Požiūris į ligą. Pateiksime paprastą pavyzdį: parkritęs mažylis dažniausiai nepuola iš karto verkti. Jis gudrus: palaukia suaugusiųjų reakcijos ir, vos pamatęs išgąstį, tuojau pat pravirksta, taip reikalaudamas dėmesio. Kai suaugusieji į šią nesėkmę sureaguoja paprastai, tarkim, sakydami „Oi, kokį zuikį pagavai“, vaikutis nusišypso, nusivalo rankytes ir bėgioja toliau. Tas pats ir susirgus: jei tėveliai šokinėja aplink ir nerimsta, vaikas jaučiasi dar labiau nuskriaustas, nei yra iš tikrųjų. Nėra jokio reikalo baimintis įprastų ligų. Kuo daugiau teigiamų emocijų, tuo greičiau pasveikstama.

Kad tų teigiamų emocijų būtų kuo daugiau, rodyk vaikui savo švelnumą ir dėmesį, bet tai nereiškia, kad reikia šokinėti aplink su termometru, klausinėti ar vaikui nekaršta, ar jo nekrečia drebulys ir t. t. Taip nuolat primenama, kad vaikas serga. Matuoti temperatūrą tikrai reikės, tačiau tai galima padaryti ir niekur neskubant, nerodant perdėto susirūpinimo. Nepamirk, kad mamos švelnumas ir rodomas nuoširdus dėmesys yra geriausi vaistai.

Gydymas. Nereikia įsijausti į ligą ir visą laiką tarpusavyje ar aplinkiniams šnekėtis tik apie ją, nes paprastas susirgimas vaiko sąmonėje taps kažkuo neįtikėtinai baisiu. Pirmiausia, ką turi padaryti – paaiškinti savo mažyliui, kodėl jis susirgo, kas yra liga ir kaip kartu ją įveiksite.