Remiantis oficialiais Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, 2011 m. priklausomybė nuo azartinių lošimų buvo nustatyta 392 asmenims. Manoma, kad maždaug 0,02 proc. visų arba 0,03 proc. suaugusių 20–59 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo azartinių lošimų. Tuo tarpu Europos šalių patologiniai lošėjai ir rizikos grupės lošėjai sudaro 0,3–5,2 proc. visų gyventojų.
Lyginant su kitomis priklausomybėmis, ypač priklausomybe nuo alkoholio, patologinio potraukio azartiniams lošimams sutrikimas sudaro gerokai mažesnį procentą. Tam turi įtakos svaiginimosi ir atsipalaidavimo tradicijos įvairiose šalyse. Tačiau nereikia užmiršti, kad labai dažnai pradedama lošti apsvaigus nuo alkoholio, o tuo pačiu alkoholio vartojimas yra skatinamas lošimo metu.

Priklausomybę nuo azartinių lošimų dažnai lydi ir gretutiniai psichikos bei elgesio sutrikimai, kurie pasireiškia vartojant kokainą, psichoaktyviąsias medžiagas ir kitas narkotines medžiagas, alkoholį, stimuliatorius, taip pat ir kofeiną. Apskritai realus patologinio lošimo aukų skaičius gali būti keletą kartų didesnis.

Patologiniai lošėjai dažniausiai skęsta skolose, juos apėmusi depresija. Ar atsitokėję tokie žmonės ieško pagalbos pas gydytojus?

Neretai lošiantys žmonės atsiduria užburtame rate, kai visos problemos ir bloga savijauta, tame tarpe atsiradusios ir dėl lošimo, yra bandomos išspręsti toliau lošiant. Iškreiptas realybės suvokimas trukdo realiai įvertinti situaciją ir imtis tinkamų priemonių spręsti iškilusias problemas. Neretai pagalbos šie žmonės kreipiasi įkalbėti ar priversti artimųjų, dažnai patys iki galo negalėdami patologinio lošimo priimti kaip ligos, kurią būtina gydyti.