Išgirdus žodžius infarktas arba insultas ne vieną nukrečia šiurpas. Ir ne be reikalo – statistika Lietuvoje itin liūdna – klinikiniai tyrimai rodo, kad šios ligos nusineša kas antrą gyvybę. Tokie gąsdinantys skaičiai natūraliai priveda prie klausimo – ar šiuolaikinė medicina tokia nepažangi, kad negali užkirsti kelio drastiškam mirčių skaičiui? Pažangus vaistas iš tiesų egzistuoja jau keliolika metų, tad laidos Sveikata.lt komanda supažindina jus su priežastimis, kodėl netgi egzistuojant vaistui neišvengiame tokio didelio kiekio mirčių nuo šių ligų.
XXI amžiaus liga
Blogasis cholesterolis ir aterosklerozė yra pakankamai dažnos sąvokos ne be reikalo. Tai yra pagrindinės širdies ligų priežastys. Kas vyksta žmogaus organizme sergant ateroskleroze? Paprastai tariant, kuomet mūsų pagrindinių kraujagyslių, kuriomis kraujas teka iš širdies į organus, arterijų sienelėse pradeda kauptis riebalų bei kalcio sluoksnis. Dėl to susidaro randėjančios ir opėjančios plokštelės, kurios mažina kraujo pralaidumą ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dažniausiai aterosklerozė pažeidžia galvos smegenų, širdies, žarnyno, inkstų, galūnių kraujagysles. Susirgti šia liga didesnė tikimybė yra tiems, kurie rūko, turi padidėjusį riebalų kiekį kraujyje, serga cukriniu diabetu arba turi krešėjimo sutrikimų.
Pagrindinis vaistas – statinai
Statinai yra tam tikra vaistų grupė, kilusi iš natūralios medicinos – raudonųjų grybelių, augančių ant ryžių. Šie grybeliai turi savybę mažinti cholesterolio koncentraciją. Nuslopinus cholesterolio sintezę, jo mažiau patenka į kepenis. Tokiu būdu yra stabilizuojamos jau susidariusios arterijų sienelių plokštelės, trikdančios kraujotaką, todėl sumažėja jų plyšimo bei krešulio susiformavimo rizika.
Statinų yra įvairių ir jie skiriasi savo savybėmis, pavyzdžiui, simvastatinas buvo pirmasis statinas, parodęs, kad galima veiksmingai sumažinti blogojo cholesterolio kiekį ir užkirsti kelią kardiovaskuliniams įvykiams. Pravantatino poveikis išties yra panašus, jeigu yra skiriama tinkama dozė. Tačiau šiuo metu iš visų sukurtų statinų, standartus gerokai peržengia atorvastatinas – didesnė jo dozė gali net iki 45 proc. sumažinti tam tikrų lipidų (riebalų) koncentraciją, kai yra aptinkamas jos padidėjimas.
Gydytojai teigia, kad pasak klinikinių tyrimų rezultatų, gydymas statinais gali būti naudingas net ir tada, kai cholesterolio kiekis kraujyje nėra padidėjęs, mat aterosklerozė gali išsivystyti net ir esant normaliems cholesterolio rodikliams. Tokiu atveju statinai gali užkirsti kelią aterosklerozės komplikacijoms – krūtinės anginai, protarpiniam šlubavimui, insultui ar net mirčiai. Gydytojai šiuo metu statinus skiria vertindami ne tik cholesterolio kiekį, bet ir kitus rizikos veiksnius – amžių, lytį, antsvorį, rūkymą bei cukrini diabetą.
Mitai trukdantys kovoti su ligomis
Mitai gajūs buvo visais laikais, tačiau dabartinės technologijos informacijos prieigą praplečia iki neregėtų mastų. Deja, bet ne visa informacija esanti internete yra teisinga ir dar labiau liūdina tai, kad ne visi tai supranta. Gydytojus šiuo metu neramina ir statistika. Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 40 proc. apklaustųjų teigia, kad sergant vadovautųsi gydytojo rekomendacijomis, tačiau papildomai pasidomėtų ir internete. Savarankiškas gydymas gali privesti ir priveda prie sveikatai nepalankių sprendimų. Šiuo metu pats aktualiausias mitas yra tai, kad statinai sukelia didelį šalutinį poveikį ir kenkia kepenims. Iš tiesų, mažai daliai pacientų gali pasireikšti raumenų silpnumas, o itin retais atvejais raumenų pažaidos požymiai. Tačiau pagrindinis nerimas kyla dėl kepenų. Gydytojai teigia, kad nėra vaistų, be šalutinio poveikio, o kepenis veikia visi medikamentai. Vadinasi, tiek nuo skausmo išgerti vaistai, tiek statinai turi tą patį poveikį kepenims, tik dėl nežinomų priežasčių, statinai yra kritikuojami labiausiai. Netgi atliktas eksperimentinis tyrimas gali nuraminti – dvejoms tiriamųjų grupėms paskyrus skirtingus vaistus – vieniems statinus, kitiems placebus, po nuodugnių tyrimų neatrasta jokio šalutinio poveikio kepenims, kurio nesukelia bet koks kitas vaistas.
Keiskime statistiką
Lietuvos gyventojų statistika, kalbant apie išemines širdies ligas yra labai prasta, lyginant su kitomis Europos šalimis. Mirštamumas nuo širdies ligų Europoje mažėja, o Lietuvoje – drastiškai didėja. Viena iš priežasčių yra ta, kad statinų suvartojimas Europos šalyse nuolat auga, o pas mus – ne.
Paprastas gydytojų palyginimas atveria akis – žmonės labiau bijo onkologinių ligų nei širdies, nors abi ligos gali būti mirtinos. Ištverti labai skausmingą chemoterapijos kursą, kad prailgintų gyvenimą kartais tik keliems mėnesiams, renkasi daug kas. Tačiau vartoti statinus siekiant užkirsti kelią ne mažiau rizikingai aterosklerozei vengiama.
Pagalvokime patys: kas geriau statinai ar insultas?
Domėkimės savo organizmu, juk mūsų kūnas – mūsų tvirtovė. Sekmadieniais, 9 val. ryte įsijunkite TV3 ir su laida Sveikata.lt sužinokite kaip gydytis nuo įvairių ligų, o geriausia – kaip jomis nesusirgti!
Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui
Kitas faktas
Komentarai