Kiekvienais metais Lietuvoje kraujo perpylimui suvartojama apie 80 000 vienetų eritrocitų masės. Kraujo perpylimas – vienintelis būdas gydyti ūmią anemiją, kuomet kraujo netenkama staiga, dažniausiai dėl traumų. Tačiau dažnai kraujo perpylimas pasitelkiamas ir gydant pacientus, sergančius lėtine anemija. Kasmet Lietuvoje medikai diagnozuoja apie 30 000 lėtinės anemijos atvejų. Dažniausiai pasitaikantys ligos simptomai – silpnumas, nuovargis – žmonių paprastai priskiriami pervargimui, todėl anemiją viso pasaulio medikai skelbia slaptąja epidemija.

Ypač komplikuoti atvejai, kuomet dėl lėtinės anemijos kraują tenka perpilti besilaukiančioms moterims. Taip rizikuojama pakenkti tiek motinai, tiek vaisiui, tad ši praktika taikoma tik kai nėra kitos išeities. Anemija besilaukiančioms moterims išsivysto dėl sumažėjusių geležies atsargų organizme. Geležies deficitinė anemija pasireiškia iki 25 proc. besilaukiančių moterų.

Taip pat lėtinė anemija dažna ir tarp sergančių uždegiminėmis žarnų ligomis: Krono liga bei nespecifiniu opiniu kolitu. Tokių žmonių skaičius Europoje siekia daugiau nei 2 mln., iš kurių Lietuvoje – apie 15 tūkst. Ligos pasireiškia 15-30 metų gyventojams lėtiniu žarnyno uždegimu ir kraujavimu. Nepaisant to, kad susergama jauname amžiuje, ligos nėra išgydoma, todėl tokiems pacientams tenka kovoti su jos pasekmėmis visą gyvenimą, jiems reikia reguliariai perpilti kraują.

"Medikai neretai susiduria su sudėtingais atvejais, kuomet kraują pacientui tenka perpilti po vienos ar kitos operacijos. Po operacijų perpylus kraują, ligoniai ilgiau sveiksta, jiems taip pat gresia didesnė komplikacijų rizika – gali kilti ūmi alerginė reakcija, per perpilamą kraują jie gali užsikrėsti virusais ir kt.", – teigia prof. L. Kupčinskas.