Mokslininkams jau seniai žinoma, kad nuo žmogaus gyvenimo būdo labai priklauso ir sveikata. Pastaruoju metu pasaulyje ekspertai vis daugiau gyvensenos pakeitimą taiko ir ligų gydymo praktikai. Žmogus pats pradeda sveikti, kai individualiai pritaikomas tinkamas gyvenimo būdas. Ši gyvensenos medicina, akivaizdu, yra pigi, neturinti šalutinio poveikio, todėl - labai perspektyvi. Apie tai Juozas Dapšauskas kalbina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovą, biomedicinos mokslų daktarą, profesorių Aurelijų Verygą.
 
Dažnai kalbama apie sveiką gyvenseną, teigiamą gyvenimo būdą tarsi atsvarą gydymui, ligai, medicinai. Šiandien mokslininkai naudoja dar kitas formuluotes, kurios sujungia ir vieną, ir kitą – stato ne sienas, bet tiesia tiltus.  Kodėl gyvensenos medicina?
 
Jau niekam nepasakysime nieko naujo pakartodami, kad labai didelė dalis mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų pačių gyvensenos. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad 66 proc. visų mirčių įvyksta dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurių net apie 80 proc. būtų galima išvengti pakeitus gyvenseną.
 
Ar Lietuvoje kas nors vyksta, kad gyventojų gyvensena keistųsi?
 
Negalima sakyti, kad Lietuvoje nevyksta nieko. Lietuva dar 1998-aisiais priėmė labai pažangią Lietuvos sveikatos programą. Gaila tik, kad nemaža dalis tos programos siekių liko neįgyvendinta, ir ne dėl medikų kaltės, o todėl, kad kiti sektoriai, užuot padėję, trukdė ir gadino. Pvz., suplanuotas 25 proc. alkoholio vartojimo sumažinimas dėl nuolatinės alkoholio politikos liberalizacijos baigėsi tuo, kad vartojimas išaugo 130 proc. Tačiau buvo ir gerų pokyčių. Padaugėjo valgančių šviežius vaisius ir daržoves, fiziškai aktyvių. Tačiau tokių priskaičiuojama tik apie 30 proc. Dėl pozityvių pokyčių alkoholio kontrolės politikoje net 1,5 karto sumažėjo rūkančių vyrų procentas, ir pagaliau užfiksuotas nežymus moterų rūkymo paplitimo mažėjimas. Praeitas metais Seimas patvirtino naują Lietuvos sveikatos programą. Joje ir vėl numatyta labai daug teisingų tikslų, susijusių su gyvensenos keitimu, tačiau popieriai darbų nedaro ir vien dėl to, kas juose parašyta, žmonių gyvensena nepasikeis. Jau daug metų kalbama apie „sveikatą visose politikose“, tačiau iki realaus tokio požiūrio įgyvendinimo mums dar labai toli. Net Seimo aiškinamuosiuose raštuose nuolat nurodoma, kad vienos ar kitos teisinės normos įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio šalies gyventojų sveikatai, tačiau realiai tokio poveikio galimybė net nevertinama, apsiribojama tik formaliu teiginiu, už kurį niekas neatsako.