Ką būtų galima pakeisti, kad sveikatos apsaugos sistema aktyviau dalyvautų žmonių gyvensenos keitime?
 
Tam, kad sistema galėtų ką nors daryti, reikia kelių aplinkybių. Turi būti parengti specialistai, kurie tas intervencijas įgyvendintų, reikia, kad už jas būtų mokama ir reikia, kad tos paslaugos būtų tinkamai integruotos. Kaip tik šiuo metu bręsta situacija, kuomet Lietuva gali tapti pirmąja šalima Europoje, kuri pradės rengti gyvensenos medicinos specialistus. Būtent šie specialistai ir galėtų tapti ta jungiančiąja grandimi tarp visuomenės ir asmens sveikatos. Šie specialistai būtų rengiami padėti asmeniui keisti pagrindinius rizikos veiksnius: netinkamą mitybą, mažą fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir stresą. Be to jie būtų rengiami tam, kad mokėtų tinkamai motyvuoti ir išlaikyti žmogaus motyvaciją keistis elgseną, gebėtų dirbti šeimos gydytojo komandoje. Tai nebūtų dar viena gydytojo specialybė, nors gydytojams taip pat niekas neatimtų galimybės šį išsilavinimą įgyti. Tai būtų visuomenės sveikatos magistro studijų programa. Šie specialistai galėtų darbuotis savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, ugdymo įstaigose, privačiuose kabinetuose, o atsiradus pakankamai politinei valiai ir tinkamam finansavimui, galėtų tapti visateisiais šeimos gydytojo komandos nariais. Tokioje komandoje būtent šiam specialistui šeimos gydytojas ir galėtų nukreipti pacientus, kuriems reikia koreguoti gyvenseną. Šiuo metu, pacientai yra priversti pagalbos ieškoti pas daugelį specialistų: dietologų, fizinio aktyvumo trenerių, kineziterapeutų, psichologų ar net psichiatrų. Šie specialistai galėtų gydytojo lygmens nereikalaujančią pagalbą suteikti ten, kur yra patogiausia, ir vienoje vietoje.