Vaistų suderinamumas medikams nėra naujiena, tačiau pacientai dar ne visada žino, kad tai gali būti gyvybiškai svarbu.
Kasmetinėje kardiologijos konferencijoje apie diuretikų derinimą su širdies ligų gydymui skirtais vaistais kalbėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorijos vadovas, išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas prof. Rimvydas Šlapikas sako, kad saugių vaistų derinių parinkimas – gydytojo atsakomybė, tačiau budrūs turi būti tiek pacientai, tiek vaistininkai.
Reikalingas budrumas
Profesorius sako, kad vaistų širdies ligoms gydyti derinimas su kitais preparatais, pavyzdžiui, nuo skausmo, raminančiais, maisto papildais ar vitaminais, yra sudėtingas procesas, todėl džiaugiasi, kad Lietuvoje atsiranda tokių technologinių naujovių, kaip vaistų suderinamumo sistema, įdiegta „Gintarinėse“ ir „Norfos“ vaistinėse, galinčių ne tik apsaugoti nuo pavojingų medikamentų sąveikų, bet ir padidinti jų veiksmingumą.
„Žmonės turi būti budrūs. Situacijų gali būti labai daug, todėl vaistų suderinamumo sistema, leidžianti matyti, kokie galimi pavojai derinant kurį nors vaistą su kitais medikamentais, yra labai naudinga tiek gydytojams, tiek vaistininkams. Žinoma, tai neturi būti stabdis gydyti ligonį – viską reikia žinoti ir žinant rinktis tarpusavyje gerai derančias vaistų grupes“, - sako prof. R. Šlapikas.
Viską numatyti sudėtinga
Jis pritaria, kad ir pats pacientas turėtų būti aktyvus bei prisipažinti gydytojui apie visus vartojamus preparatus, klausti apie jų suderinamumą, tačiau labai svarbi ir mediko, skiriančios vaistus, atsakomybė.
„Stiprūs vaistai, kurie sukelia pašalinius reiškinius, dažniausiai yra receptiniai, todėl gydytojas, skirdamas vaistų derinį patologijai gydyti, turi įvertinti visas aplinkybes ir informuoti pacientą netgi apie vaistus, kurių jam derėtų vengti ateityje. Pavyzdžiui, vartojant statinus, peršalus gerti antibiotikus ar makrolidus rizikinga, nes gali atsirasti toksiškumas. Numatyti tokias gyvenimiškas situacijas būtų naudinga“, - sako prof. R. Šlapikas.
Anot jo, reikia žinoti, kaip gali būti teorijoje ir praktikoje, tačiau nustatytos dozės yra saugios ir vien dėl galimų šalutinių poveikių diuretikų tam tikruose vaistų deriniuose atsisakyti nereikia.
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas
Komentarai