Išgirdus sunkios ligos diagnozę apima nerimas, bet dar neramiau, jei ta liga – vėžys. Vyrai, išgirdę prostatos vėžio diagnozę, išsigąsta, o vėliau – prisimena girdėtas istorijas ir medicininius mitus. Istorijos įvairios, nes kiekvienas sergantis žmogus – unikalus, kaip ir jo ligos vingiai. Tiesa, prostatos vėžį gydantys medikai yra optimistiškesni, nes ši liga Lietuvoje yra gerai gydoma, nauji ir modernūs gydymo būdai teikia vilties.
 
Medikai nusiteikę optimistiškai
 
Prostatos vėžiu galima sirgti ilgus metus, nieko apie tai nežinoti ir visiškai nesijaudinti. Bet šia klastinga liga galima susirgti ir labai greitai bei skausmingai. Pasak, Nacionalinio vėžio instituto, onkourologijos skyriaus vedėjo, urologo-onkologo Alberto Ulio, tai liga, kuri vienam žmogui gali pasireikšti aštriai ir agresyviai, o kitam –  lėtai, neskausmingai ir paslapčia.
 
Prostatos vėžys dažniausiai kamuoja vyresnius vyrus, skaičiuojama, kad apie 80 procentų prostatos vėžiu sergančių vyrų yra vyresni nei 65 metai. Šia klastinga liga serga ir jaunesni 40 ar 50 metų vyrai, tiesa, tokio amžiaus sergančiųjų yra daug mažiau, nors juos užklupusi liga dažnai būna agresyvios formos, greitai besivystanti.
 
Urologo-onkologo A. Ulio teigimu,  jam dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie išgirdę prostatos vėžio diagnozę itin sunerimsta, reikalauja skubaus gydymo. Tačiau tiesa ta, kad didžioji dalis pacientų serga tokia onkologinės ligos forma, kurios efektyviausias gydymas – stebėjimas, nes, pasak medikų, pradėjus intensyvų gydymą tokiems pacientams galima labiau pakenkti nei padėti. Ši ligos forma gali tęstis ilgus metus.
 
„Didžioji dalis vėžio formų, pasitaikančių Lietuvoje, yra tie vadinamieji „geresni“, mažiau agresyvūs vėžiai. Kuomet jie diagnozuojami,  paskiriamas aktyvūs stebėjimas, bet nepuolama operuoti  ar spinduliuoti, nes dažnai toks gydymas gali sukelti daugiau komplikacijų nei naudos“, – pabrėžė A. Ulys.