Vien per pastaruosius kelerius metus pasaulis susidūrė su neregėtais kataklizmais ir jų skaudžiomis pasekmėmis. Kaip pastebi psichikos sveikatos specialistai, natūralu, kad šių nekasdienių situacijų sukeltų asmeninių įtampų akivaizdoje išgyvename plačią ne pačių maloniausių emocijų paletę. Svarbiausia – kad visa tai neužvaldytų mūsų kasdienybės. Todėl labai svarbu pasirūpinti savo psichikos sveikata, tik ar visada žinome, kaip tai tinkamai padaryti?

Nereikia laukti nerimastingų ženklų

Specialistai pripažįsta – psichikos sveikatos problematika kartais vertinama per siaurai. Pasak Kauno moterų linijos psichologės, supervizorės bei lektorės Ilonos Fenn, neretai psichikos sveikata kaip prasta vertinama tik tada, jei žmogus suserga psichikos liga, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija pateikia apibrėžimą, kad psichikos sveikata – tai ne tik psichikos ligų nebuvimas, tai ir geros psichinės, fizinės bei socialinės savijautos būsena.

Psichikos sveikatai labai svarbus emocinis bei psichologinis atsparumas – jam susilpnėjus gali pasireikšti emocinis pervargimas arba išsekimas, kuris žmogui sukelia perdegimo bei apatijos jausmą, jo metu žmogus praranda motyvaciją bei gyvenimo džiugesį.

Todėl labai svarbu savo psichikos sveikata rūpintis nuolat profilaktiškai ir nelaukti, kol psichika išvargs taip, kad problemos pradės atrodyti neįveikiamos, sako specialistė.

„Kitaip tariant, taip, kaip odontologai pacientams primena nuolatos rūpintis savo burnos higiena, taip ir mes, psichologai, rekomenduojame nuolat rūpintis savo emocine higiena – emocijų paleidimu, jų harmonizacija“, – kalbėjo pašnekovė.

Gerai nuteikiančių veiklų – apstu

Gyvename pilname pokyčių ir begalinio informacijos srauto pasaulyje, tad, kad ir kokie sąmoningi bei ramūs besistengtume būti, savo kasdienybėje neišvengiamai susiduriame su įvairiomis stresinėmis situacijomis, kurios daugiau ar mažiau paveikia mūsų psichiką.

Psichologės I. Fenn teigimu, kadangi mūsų psichikos sveikata susideda iš minėtų trijų komponentų – psichinės, fizinės ir socialinės gerovės, turėtume visomis šiomis sritimis deramai pasirūpinti.

„Po patirtų stresinių situacijų, emocinių įtampų ar sudėtingo protinių resursų reikalaujančio darbo turime rasti tinkamų būdų, kaip pailsinti savo mąstymą ir jį atpalaiduoti, o tų būdų – tikrai begalė, tik reikia teisingai pasirinkti. Padėti pailsinti išvargusią psichiką gali įvairios relaksacijos, meditacijos, gerai nuteikiančios veiklos, kurias turėtume pasirinkti kiekvienas pagal savo pomėgius – kažkam labai tinka joga, kitas galbūt save suranda dailės ar kituose meniniuose, kūrybiniuose užsiėmimuose. Psichikos sveikatai puikiai gali pasitarnauti įvairios veiklos, susijusios su šokiu ir muzikine veikla, o gal kažkam pakaks tiesiog paklausyti mėgstamos muzikos“, – vardijo pašnekovė.

Maži dideli gyvenimo džiaugsmai

Kaip pasirūpinti savo fizine sveikata, kuri irgi ne mažiau svarbi psichikos sveikatai? Aktyvi fizinė veikla ne tik padės pasirūpinti savo kūnu bei palaikyti jo fizinę sveikatą – yra žinoma, jog fizinio krūvio metu gaminasi vadinamieji laimės – neuromediatorių hormonai, tai yra dopaminas, endorfinai, adrenalinas ir oksitocinas.

Šie hormonai gerina žmogaus nuotaiką ir savijautą, suteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą. O jei esate žmogus, kurio fizinė sveikata neleidžia intensyviau sportuoti, puikia alternatyva taps tiesiog vaikščiojimas, primena pašnekovė.

Ir trečias ne mažiau svarbus psichikos sveikatai komponentas – tai socialinė gerovė, kuriama per socialinių santykių palaikymą.

Specialistės žodžiais, jį mes galime sustiprinti dalyvaudami įvairiose veiklose, kurios mums teikia malonumą, kuriose galime užmegzti ir palaikyti malonius, geranoriškus, pozityvius santykius.

Profesionali pagalba – visada šalia

Psichologės pastebėjimu, kad ir kokia psichikos liga užkluptų, turime suprasti, kad sielos skausmas nė kiek ne mažesnis nei kūno, o dažnais atvejais – net didesnis: žmogus bijo, yra išsigandęs, jis neretai negali identifikuoti, kas vyksta, nesupranta, kur jam skauda.

„Taip, kaip susirgus kūnui mums reikia gydytojo pagalbos, taip ir skaudant sielai mums taip pat labai reikalinga skubi pagalba ir nereikėtų tuo metu pasiduoti vadinamajam „magiškam“ mąstymui, kuris sako: „Aš stiprus, pats galiu su viskuo susitvarkyti, palauksiu, ir viskas praeis“. Tai tik proto balsas, kuris vedžioja mus už nosies.  Taip kaip įvykus kaulų lūžiui ar kitam negalavimui mes kreipiamės į gydytojus, taip ir susirgus sielai reikėtų ieškoti psichologo, psichoterapeuto, psichiatro pagalbos“, – aiškino I. Fenn.

Jei užklupusios problemos atrodo per sunkiai išsprendžiamos, pašnekovė ragina nesibaiminti kreiptis profesionalios – psichologo, psichoterapeuto, psichiatro – pagalbos. „Psichikos liga sergančiam žmogui neretai pačiam sunku kreiptis į gydymo įstaigą. Kartais jis gali tapti nekritišku sau ir nesuprasti, kad serga. Todėl ligą pastebėję artimieji turėtų padėti nukreipti ar užregistruoti savo artimąjį pas specialistą. Galima kreiptis tiesiai į savo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrą arba šeimos gydytoją“, – vardijo pašnekovė.

Jei pas šiuos specialistus nepavyksta iškart papulti ir vizito reikia luktelėti, I. Fenn primena, jog pirminę emocinę paramą teikia savanoriai specializuotuose emocinės paramos linijose telefonu. Įvairias skirtingas linijas vienija bendrasis telefonas 1809, aktualiausia išsami informacija taip pat pateikiama pagalbasau.lt bei tuesi.lt platformose.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.