Didelė dalis žmonių tiki, kad jie tikrai pagerintų savo gyvenimus, jei tik iš kur nors gautų valios. Jei geriau save kontroliuotumėme, tai galėtumėme teisingiau maitintis, reguliariai mankštintis, nustotumėme atidėlioti. Tačiau ar susimąstėme, kas yra valia? Ar tai kažkas, kas įgimta? O gal įgyjama? Kas svarbiau valios fiziologija ar psichologija? Psichologijos mokslas valią apibrėžia gana skirtingai ir dėl to tyrinėja kiek skirtingus aspektus.
-
Valia kaip gebėjimas atidėti malonumą (atsilaikyti prieš trumpalaikes pagundas dėl ilgalaikių tikslų).
-
Valia kaip gebėjimas atsispirti (suvaldyti, priimti) mintims, emocijoms bei impulsams.
-
Valia kaip gebėjimas vadovautis racionaliuoju pradu (kognityviniais gebėjimais) prieš emocinį pradą.
-
Valia kaip ribotas išteklis, kuris gali išsekti.
Apžvelgus daugelį valios tyrinėjimo aspektų išties galima išmokti save reguliuoti. Į visus klausimus viename straipsnyje neatsakysiu, visų požiūrių nepristatysiu, tačiau norėčiau apžvelgti valios fiziologinius aspektus, apie kuriuos žinoti svarbu visiems pavasarį apssiprendusiems sulieknėti.
Ar stipresnė valia galėtų padėti numesti svorio ir jį išlaikyti ilgajame periode? Mokslininkai abibrėžiantys valią kaip išsenkantį resursą, bent tyrimų pradžioje, daugiau dėmesio skyrė fiziologiniams valios aspektus. Vienas pirmųjų (ir vienas garsiausių) tyrinėtojų - psichologas Roy Baumeister. Minėtas autorius bei šio požiūrio šalininkai mano, jog valia yra tarsi raumuo, kuris galiausiai gali pervargti, o šio „raumens“ stiprybė jautri cukraus kiekiui kraujyje. Taigi, valia it raumuo kaip pagrindiniu kuru naudojasi cukrumi esančiu kraujyje.
R. Baumeister ir J. Tierney teigimu (2012), žmonės pasinaudodami valia gali nuveikti neįtikėtinus dalykus esant tam tikroms aplinkybėms, bet lieknėjimą aptaria kaip ypatingą atvejį. R. Baumeister šį ypatingumą vadina „Opros Paradoksu“ bei pastebi, kad žmonės, kurie šiaip jau puikiai save kontroliuoja, gali sunkiai kontroliuoti savo svorį. Nepaisant JAV garsios televizijos laidų vedėjos bei žurnalistės O. Winfrey asmeninių gebėjimų bei neribotų galimybių, net ir uoli kova su antsvoriu nedavė gerų rezultatų. Tai jeigu pasiekėme gerų rezultatų kitose srityse, kodėl negalime to pasiekti kontroliuodami svorį? Remiantis R. Baumeister tyrimų rezultatais, žmonės, turintys stipresnę valią, geriau mokėsi mokykloje, jiems geriau sekėsi versle bei asmeniniame gyvenime, lyginant juos su tais, kurie prasčiau save kontroliuoja, bet didelio skirtumo nepastebėta, bandant nustatyti kaip viršsvoris susijęs su savikontrole. Valia tikrai pasitarnauja laikantis dietų ir todėl gali padėti laikinai atsikratyti papildomų kilogramų, tačiau svoris ir vėl greitai grįžta. Viena iš priežasčių yra ta, kad valios stiprybė priklauso nuo cukraus (gliukozės) kiekio kraujyje. Kaip ir raumenų, valios galimybės yra ribotos ir gali būti išeikvojamos. Jeigu cukraus kiekis kraujyje mažas (pvz., kai esate alkanas, o laikantis dietos, taip būna dažniausiai), jūsų valia yra silpnesnė, nei bet kada, ir vienintelis būdas ją sustiprinti - pavalgyti. Būtent dėl šių tyrimų rezultatų lieknėjantiems žmonėms rekomenduojama geriau valgyti dažniau ir mažesnėmis porcijomis, nei pvz., praleisti vieną valgymą (pvz., pietus), nes toks valgymo būdas padeda palaikyti gan pastovų cukraus lygį kraujyje. Žemo cukraus lygio kraujyje efektą elgesiui lengviausia pamatyti, jei alkani rinksitės maisto produktus tarkim prekybos centre po darbo dienos (daug didesnė tikimybė, jog rinksitės kaloringus, nesveikus maisto produktus, pasirinksite didesnius jų kiekius). Jei užuot atsakingai padidinę fizinį aktyvumą, sekinsite save sportuodami taip pat pasieksite panašų efektą, juk tyčia sudeginsite daugiau kalorijų (sunaudosite daugiau cukraus kraujyje). R. Baumeister ir J. Tierney teigimu, kuo mažiau valgysite ir kuo intensyviau sportuosite, tuo mažiau tikėtina, kad rinksitės tinkamą maistą ir išlaikysite normalų svorį.
Taip pat manoma, jog labai svarbu valgyti žemą glikeminį indeksą turinčius produktus, tai ne tik neleis jaustis alkanam, bet ir stiprins savikontrolę (McGonigal, 2012).
Tiesa, esant kitoms būklėms, pvz., metaboliniam sindromui, kurio vienas iš požymių – centrinio tipo nutukimas, viskas dar sudėtingiau ir esant šiai būklei valios galimybės dar sumažėja.
Tiek R. Baumeister tiek ir kitų mokslininkų tyrimų duomenys atskleidė, kad mes turime vieną valią viskam, ką darome, ir kiekviena užduotis, kuri reikalauja savikontrolės eikvoja valios resursus. Pvz., jei Jūs darbe gerą pusdienį bendravote su itin nemaloniu klientu ir jums reikėjo tvardytis jo neapšaukus, tai iškarto padidėja tikimybė, kad po darbo pasiduosite pagundai suvalgyti savo mėgstamos picos, o ne šviežių daržovių su žuvimi kaip planavote.
Miego trūkumas yra dar vienas veiksnys, kuris eikvoja kraujo cukraus atsargas, o neišsimiegoję žmonės yra labiau linkę būti impulsyvūs priimdami sprendimus (dažniau priima nenaudingus), nei gerai pailsėję. K. McGonigal (2012) pateikia tyrimų duomenis, kad žmonės miegoję 7-8 val. kontroliuoja save geriau, nei žmonės, kurie miegojo mažiau valandų (6-4 val.).
Fiziologinis valios aspektas išties yra reikšmingas ir svarbu jo paisyti. Pvz., jei išsimiegosite, rinksitės tinkamus maisto produktus (pvz., nepiknaudžiausite saldumynais), nepraleisite valgymų, išmintingai rinksitės fizinį aktyvumą, padidės ir tikimybė, jog geriau save kontroliuosite (o kartu ir sėkmingai lieknėsite). Skaitant straipsnį labai svarbu visko nesupaprastinti ir nemanyti, jog valios jėgai svarbu tik fiziologija, remiantis daugybe mokslinių tyrimų, galima teigti, jog yra ne viena psichologinė (bei elgesio) gudrybė, padedanti stiprinti savęs kontrolę, o taip pat atidžiau tyrinėjant valios kaip išsenkančio resurso požiūrį aptikta, jog labai svarbūs mūsų įsitikinimai apie valią (pvz., Muraven M. et all., 2008; Job V. et all., 2013). Ir prie visko, kas pasakyta anksčiau, itin svarbu pabrėžti, jog lieknėjimas - sudėtinis procesas, kur vienodai svarbūs fiziologiniai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai (o ne vienas – valia). Galiu tik pridurti, jog tuomet, kai ir vėl apims gailestis sau, jog štai neturite valios, prisimintumėte, kad šią jėgą galima stiprinti, tiek pasirūpinant kūnu, tiek treniruojant psichiką.
- - - -
Straipsnio autorė psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė. Pagrindinės psichologės domėjimosi sritys: valgymo sutrikimai, stresas bei jo įveika, depresija ir nerimas.
Jei norite sulieknėti bei sužinoti kaip pažaboti valią galite užsiregisturoti į autorės vedamus 8 savaičių trukmės praktinius lieknėjimo mokymus, paremtus visame pasaulyje labai populiaria ir moksliniais tyrimais pagrįsta kognityvinės elgesio terapijos metodika. Daugiau apie mokymus galite sužinoti čia >>
Komentarai (1)
noriu rekomenduoti straipsni sia tema