Turiu problemą - su vaikinu pradraugavau 2 metus ir 2 mėnesius, buvo nuostabus laikas. Praėjus pusei metų pradėjome vėl bendrauti ir vienas kitam davėme suprasti, kad meilė išliko. Rodėme vienas kitam dėmesį, tačiau pora nebebuvome. Aš jį be galo myliu, neįsivaizduoju gyvenimo be jo.
Jis pasakė, kad kartu nebūsime, nors ir myli mane, pasakė, kad jei jau paliko sugrįžti nebegali. Kaip suprasti tokį poelgį? Juk jei mylim vienas kitą, tai galime būti kartu, ar ne? Ką man daryti? Gal jis mano, kad aš pykstu?
Mes jau metai kaip esame nebe pora, žinau, kad jis nebuvo su kita, žinau, kad jis man neabejingas. Tačiau vengia susitikimo su manimi. Aš pati nebežinau, kur dėtis, man visur negerai, viskas nebegražu, atrodo kad jo neliko ir neliko laimės. Gal galėtumėte patarti, ką daryti?
Jaučiatės nuliūdusi, nelaiminga. Aprašote gana painią savo meilės istoriją. Kaip suprantu po 2 metų draugystės dėl kažkokių priežasčių išsiskyrėte su vaikinu. Po išsiskyrimo vienas kitam rodėte dėmesį. Jei teisingai supratau, jis prisipažino Jums, kad vis dar Jus myli, bet daugiau su Jumis nebenori draugauti (ar išvadas padarėte pati?). Jūs jaučiatės įsimylėjusi ir su tuo vaikinu draugauti norėtumėte.
Praėjo metai, kai nesate kartu, o Jūs vis dar kankinatės, liūdite ir viliatės, kad būsite kartu. Liko neaišku ar Jūs sakėte vaikinui, jog jį mylite ir norėtumėte vėl būti kartu? Gal jis vengia Jūsų tik todėl, kad mano, jog esate jam abejinga? Tačiau, jei visgi vaikinui išsakėte kaip jaučiatės ir kad norite būti kartu, o jis ir toliau Jūsų vengia, turbūt jo daugiau nebedominate. Metai netrumpas laiko tarpas. Kartais mylime pačią meilę, o ne tą žmogų, kurį manome, kad mylime. Mylime pačią meilę, kai jaučiamės vieniši, trokštame artumo, ilgimės kūniškų prisilietimų, bet dar nesame sutikę reikiamo žmogaus. Tikrai esate verta visų prieš tai išvardintų dalykų.
Jei dėl kažkokių priežasčių išsiskyrėte po dvejų metų draugystės, gal visgi tos priežastys svarios? Rekomenduoju nebesižvalgyti į praeitį, šiukštu, nekankinkite savęs gražiais praeities prisiminimais (kartais taip elgiasi išsiskyrę žmonės), prisiminkite ir tai, kas buvo ne visai malonu, jei išsiskyrėte. Nepraraskite savigarbos ir nesiprašykite meilės, nes esate verta daug daugiau. Be to, yra toks senas geras posakis, kad per prievartą mielas nebūsi. Svarbu gerbti kito pasirinkimą nebūti kartu, kad ir kokios būtų to priežastys.
Daugiau psichologės atsakymų rasite: Psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė
Psichologės svetainė: Psichologiniskonsultavimas.lt
Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [email protected]
Komentarai