Pirmiausia, kamuoja nerimas, nuskambės keistai, bet kai reikia kur išeiti užrakinu namų duris, patikrinu, bet išėjus kankina nuojauta, jog neužrakinau durų ir taip nuolat.
Nežinau, kas darosi, nepasitikėjimas kažkoks. O antras dalykas, atėjo laikas išeiti iš tėvų namų, gyventi su vaikinu, toks nenoras išeiti, atrodo gyvenčiau čia visą laiką, bet žinau, jog reikia išeiti kažką kurti, jaučiu vestuvių baimę, baimę turėti vaikų, nors būna, kad jaučiu, jog to norėčiau, bet visada jaučiu baimę. Kaip nuvyti šalin tas baimes, nerimą.

Skaitant Jūsų laišką susidaro įspūdis, kad šiuo metu norite permainų. Imate mąstyti apie norą atsiskirti nuo tėvų, gal gyventi su vaikinu. Svarstote ir apie santuoką, vaikus. Dar teigiate, kad Jūs ir šiaip esate be galo nerimastinga, kamuoja įkyrios mintys („ar tikrai užrakinau duris“).

Nerašote, kiek Jums metų, ar kada nors jau gyvenote savarankiškai, be tėvų. Nerimas yra visiškai natūrali būsena. Jo nereikia vyti šalin, daug svarbiau suprasti, iš kur kyla nerimas. Natūralu nerimauti tuomet, kai nežinome, o kaip gi klostysis tolesnis mūsų gyvenimas. Ateities neįmanoma numatyti, neįmanoma visiškai kontroliuoti. Nerimas taip pat yra signalas, kad kažkas, kas šiuo metu vyksta, mums asmeniškai yra svarbu, prieš nereikšmingus gyvenimo įvykius mums nekyla didesnių emocinių išgyvenimų. Nerimas verčia mus apgalvoti savo sprendimus. Pvz., pasverti savo galimybes gyventi savarankiškai (ar turiu pakankamai ekonominių išteklių, ar turiu pakankamai gyvenimiškų įgūdžių, tarkim susimokėti už būstą).

Nerimas problema tampa tuomet, kai ima trukdyti gyventi. Kai dėl nerimo taip ir nesiryžtate keisti savo gyvenimo, nors permainų lyg ir norėtumėte, kai atsisakote gyvenimo siūlomų galimybių, vien dėl komfortiško saugumo. Kuo labiau vengiate nerimą keliančių situacijų, tuo labiau didėja nerimas. Problema tai ir tuomet, kai taip nerimaujate, kad Jums nuolat kyla įkyrių minčių, ir dėl jų daugiau nieko nebegalite nuveikti, nebegalite spręsti savo gyvenimo užduočių (dirbti, mokytis, bendrauti su aplinkiniais ir t.t.).

Pagalbos reikia tuomet, kai nebeišeinate į darbą (ar nuolat vėluojate), nes tikrinate ar užrakinote duris, nebedirbate darbo, nes vis galvojate, ar tai padarėte. Taigi, įvertinti ar jau reikalinga specialistų pagalba galite tik pati. Esant problemai, kuo anksčiau kreipsitės į psichikos sveikatos specialistus, tuo mažesnė tikimybė, kad gyvenime nerimas sukels didesnių nemalonumų (pvz., išmes iš darbo už nuolatinį vėlavimą).

Daugiau psichologės atsakymų rasite: Psichologė Reda Rizgelytė-Viskontienė 
Psichologės svetainė: Psichologiniskonsultavimas.lt

Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [email protected]