Psichologo pasiūlymas – karantino metu vadovaukitės šia idėja

Psichologo pasiūlymas – karantino metu vadovaukitės šia idėja
@Shutterstock

Šalyje paskelbus karantiną daugelis mūsų esame priversti laiką leisti namuose. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nesudėtinga, tačiau karantinas tęsis ne vieną dieną ir, laikui bėgant, neišvengiamai susidursime su problemomis. Psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis turi pasiūlymą karantine esantiems žmonėms. 

 

Koronavirusas ir stresas žengia koja kojon 

 

„Kalbėdami apie koronavirusą, minime jo keliamą pavojų, todėl neišvengiamai turime kalbėti ir apie pavojaus grėsmės keliamą stresą“, – pasakoja prof. dr. Gediminas Navaitis. Mokslininkai stresą apibrėžia kaip reagavimą į būtinybę prisitaikyti. Žmogaus organizmas pasirengia kovoti arba bėgti, todėl širdis plaka dažniau, raumenys įsitempia, keičiasi kvėpavimo rimtas. „Šiuos Įtampos požymius suvaldome, bet tam reikia pastangų. Daugiau pastangų, nei vien tik būti ramioje saugioje aplinkoje. Pats valdymo procesas gali išsekinti žmogų, jo organizmas pavargsta. Stresas šiandien yra viena iš didesnių žmonijos problemų“, – teigia psichologas. 

 

Nieko neveikimas – geriausias kovos su stresu būdas? 

 

Psichologas dr. G. Navaitis, kalbėdamas apie kovos su stresu būdus, kviečia atkreiptį dėmesį į Nyderlandus: „Nyderlandai paprastai patenka į pirmąjį penketuką pasauliniuose laimės tyrimuose. Šalyje populiari niksen idėja (šį olandišką terminą sunku tiksliai išversti), kuri sako, kad kartkartėmis reikia pasitraukti iš profesinių ir socialinių lenktynių, atsisakyti kovų, laimėjimų, tiesiog nieko neveikti. Tai laikas, kai gali ramiai gerti žolelių arbatą, žiūrėti pro langą į lėtai plaukiančius debesis ar skraidančius paukščius ir nespręsti mintyse jokių problemų“. 

 

Toks laiko leidimo būdas padeda atsipalaiduoti ir būti savimi. Psichologas pastebi, kad niksen idėją verta prisiminti karantino dėl koronaviruso metu, nes šis laikas gali tapti įtampos, nerimo, laukimo, kada galėsime vėl kibti į darbus, laiku. „Arba, sąmoningai pasirinkdami, šį laikotarpį galime paversti atsipalaidavimo ir ramybės laiku, kai patiriame seniai nepatirtus dalykus: mintys klajoja, kur joms patinka, galime ramiai klausytis muzikos, megzti, skaityti ir daryti kitus dalykus, nesiekiant puikiausių rezultatų“, – pasakoja prof. dr. Navaitis. 

 

Gyvenimas be griežtos darbotvarkės gali būti naudingas 

 

Skubėti ir produktyviai dirbti įpratusiam šiuolaikiniam žmogui nieko neveikti gali būti sunku, ypač pradžioje: „Jam nuobodu, kai reikia nieko neveikti, jis gali pykti, kai reikia likti su savimi“, – teigia psichologas. Vis dėlto galime pasiguosti, kad betikslis laikas, gyvenimas be griežtos darbotvarkės irgi gali būti naudingas: „Psichologiniai tyrimai patvirtina, kad kūrybinių profesijų žmonės laisvalaikiu mieliau renkasi savitą laiko „sustabdymą“ – žiūri į degančią ugnį, meškerės plūdę ir kt. Toks atsiribojimas leidžia vėliau naujai pažvelgti į savo uždavinius. Kai žmogus neužimtas veikla, nesutelkia dėmesio į ką nors konkretaus, jis gali geriau suvokti save patį ir savo gyvenimą“, – pastebi profesorius. 

 

Kad karantinas nekeltų streso – atsipalaidavimo pratimas 

 

Visiems, norintiems atsikratyti streso, psichologas prof. dr. Gediminas Navaitis siūlo atlikti ramybės pratimą: „tereikia pasirūpinti, kad bent 5-7 minutes jūsų netrukdytų telefono skambučiai ir kiti svarbūs reikalai. Šių minučių metu ramiai gulėdami ar sėdėdami užsimerkite ir mintyse stebėkite dėmesio judėjimą. Jūsų dėmesys gali nukrypti į aplinką: garsus už lango, skersvėjį, šviesą ir kt., kūno pojūčius: kvėpavimą, pulsą, ar į tai, kas vyksta galvoje: mintis, prisiminimus, vaizdinius. Jūsų užduotis paprasta – įsivaizduokite, kad esate tylos ir ramybės centre ir iš ten stebite dėmesio judėjimą. Šio proceso nestabdykite, negreitinkite, vien tik stebėkite. Jei atrodo, kad dėmesys išlieka ilgiau nukreiptas, pavyzdžiui, į praėjusios vasaros prisiminimą, pasakykite sau: „Vis dar galvoju apie tą prisiminimą“, ir nieko daugiau. Nereikia bandyti ko nors sau įteigti, užtenka tik stebėti“. 

 

Psichologas pastebi, kad baigus pratimą dažnai nustembama, kiek daug minčių, pojūčių, vaizdų pralekia. Pastebimas ir dar vienas dalykas – visa tai vyko vis lėčiau, protas rimo. Tai liudija, kad net kelios pratimo atlikimo minutės ramina. „Taip nutinka todėl, kad nesutelkus dėmesio į ką nors konkretaus, aktyviau veikia smegenų dalys, atsakingos už vaizdinius. Todėl bent keliolika minučių per dieną nieko neveikti yra naudinga. Tai primena, kad žmogus nėra vien tik tikslingai veikianti mašina ir kad laisvalaikis neprivalo pavirsti saviugdos, prasmingos ir naudingos veiklos laiku, tai gali būti tiesiog laisvalaikiu. Darbingo gyvenimo kaitaliojimas su ramybe ir atsipalaidavimu neišjungia mūsų pasąmonės, kuri tarsi nuobodaus neveiklumo metu, ieško ir vėliau mums pasiūlo netikėtus sprendimus bei naują požiūrį“, – pasakoja prof. dr. Gediminas Navaitis. 

 

„Labai tikėtina, kad susitaikius su apribojimais ir ramiai laukiant karantino pabaigos, sulauksime naujų dalykų, pasijusime energingesni ir žvalesni. O tie, kurie sekins save kovoje su nuoboduliu ar baime, prisimins šitą laiką kaip siaubingą. Gal geriau rinktis pozityvesnę galimybę“, – svarsto psichologas

 

Monika Mačiulienė

Komentarai

Ar žinote, kad...

Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų

Kitas faktas