Nuo vaikystės lankau baletą, vėliau lankiau gimnastiką. Nuolat laikydavausi dietų, nevalgydavau saldumynų, nors būdavo ir labai sunku. Dabar man 19 metų, pirmi metai studijuoju Vilniuje ir mano veikla nebesusijusi su gimnastika ar baletu, bet nuolat suku galvą apie maistą, atrodo, jog daugiau apie nieką kitą nebegaliu galvoti tik ką valgysiu. Dažnai priaugu 10-15 kg, tai tuomet „susiimu“, išsigąstu, jog jau sustorėjau ir juos numetu, kartais numetu ir daugiau svorio. Mano KMI ir kai numetu svorio - normalus (19). Ar man jau anoreksija? Ką man daryti?

Daivuteute126

Laba diena, Daivuteute126, džiaugiuosi, kad susirūpinote savimi. Kaip suprantu Jus itin vargina tai, jog nuolat mąstote apie maistą, ir tai jums būdinga nuo pat vaikystės, kai lankėte gimnastiką ir baletą. Nuolatinis Jūsų svorio svyravimas tikrai nėra naudingas sveikatai, o KMI, nors ir normalus, bet ant ribos (nebent esate labai smulkaus sudėjimo). Normalus kūno masės indeksas yra nuo 18,5 iki 24,9. Turiu įtarimą, jog tuomet, kai nusprendžiate „susiimti“ Jūsų KMI taip pat neviršija normalaus svorio ribos. Nervinė anoreksija - tai sutrikimas, kai žmogus sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį, nuolat bijo sustorėti. Nusistato labai mažą svorio slenkstį ir bando jį pasiekti laikydamiesi griežtų dietų. Kai kūno masė būna ženkliai per maža, tai pasiekiama gyvybei pavojinga būklė. Ilgainiui sutrinka žmogaus endokrininė sistema, kūno organų funkcionavimas. Liga - mirtina, dėl savo nusiskundimų kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Paprastai nervinė anoreksija yra tik pasekmė įvairių gyvenimiškų, psichologinių sunkumų.

Esate dar labai jauna, visas gyvenimas prieš akis. Studijuojate tik pirmi metai, galbūt tik metai kaip palikote tėvų namus. Toks laikotarpis, kai žengiate į suaugusiojo žmogaus gyvenimą, neretai pilnas naujų iššūkių, sunkumų, galimybių. Galbūt, jei aptarsite savo dabartinį gyvenimą su psichikos sveikatos specialistu, taps aiškesnė ir pati problema.