Savo atsakymu jūs perkeliate dėmesį nuo prašymo objekto į procesą ir patys imate šiuo žmogumi manipuliuoti. Ši taktika gera, jei prieš jus žmogus, kuries siekia savo tikslų bet kokia kaina.
 
Situacija: pokalbis užsitęsė, ir jis nėra jums įdomus.
 
Ką daryti? Atsakykite: „Aš su jumis sutinku... tai išties gyvenimiška, buvau panašioje situacijoje, ir, nors man jau reikia eiti, trumpai papasakosiu...“ Toliau jūs iš tiesų pasakojate labai sutrumpintą istoriją ir pridedate: „Oi, ir vėl dėl įdomaus pokalbio išsimušiau iš grafiko...“ Dabar turiu bėgti, tačiau mes būtinai pratęsim kitą kartą. Kaip įtraukia malonus bendravimas!“
 
Kuo ši taktika gera? Paskutiniai jūsų žodžiai leidžia suprasti, kad labai įsitraukėte į bendravimą, tačiau dėl darbo ir laiko apribojimų (t.y. jūs net „išsimušėte iš grafiko“) esate priversti jį sutrumpinti. Toliau „Aš turiu eiti“ reiškia pareigą (jūs mielai liktumėte, tačiau aplinkybės neleidžia), o „mes būtinai pratęsime“ – atsiprašymą už nutrauktą pokalbį. Pabaigoje jūs paglostote pašnekovo savimeilę, išreikšdami susižavėjimą maloniu bendravimu.
 
Situacija: žodinis konfliktas, kuriame emocijos ima imti viršų. Jums reikia iš jo ištrūkti, nes partneris „įsivažiavo“, o jūs nenorite jo provokuoti dar labiau (bet ir su parnerio pozicija jūs nesutinkate).
 
Ką daryti? Labai svarbu, kad oponento emocijoms atslūgus leistumėte jam suprasti, kad toliau taip bendrauti nesate nusiteikę. Pasakykite ką nors panašaus: „Man nepatinka šis pokalbis“, „Dabar mes nemąstom konstruktyviai, geriau baikim, bus geriau. Dabar aš nenusiteikusi/nenusiteikęs tęsti pokalbio.“