Panašiai ir mus gyvenime iš dvasinio sąstingio pažadina sukrėtimai (liga, artimųjų mirtis, nesėkmės, nelaimingi atsitikimai ir pan.), tačiau nuo mūsų priklauso, ar juos priimame kaip iššūkius augti. Jei ryžtamės pažvelgti į tokius įvykius kaip į savo likimo duotybes, jų neneigiame, bet apmąstome, gilinamės į jų prasmę sau, tuomet mūsų dvasios gebėjimas reflektuoti savo patirtį pasitarnauja mūsų pačių vidiniam augimui.

Tam, kad pajėgtume įprasminti kentėjimą dėl likimo smūgių, taip pat ateities nežinomybės keliamą kančią, būtina pakilti virš savo instinktyvaus polinkio bėgti nuo skausmo. Tuomet padeda tikėjimas, kad patiriami iššūkiai yra kelias į kažką aukštesnio, vertingesnio. Tai, anot religinio mąstytojo S. E. Kierkegaardo, gali būti šuolis į tikėjimą Dievu, kuris neįmanomas be rizikos ir pasiekiamas ne racionaliu galimybių apsvarstymu, bet aistringu apsisprendimu. Jei ryžtamės pradėti eiti tikėjimo keliu, renkamės sąmoningą augimą kasdienybėje, ne tik iššūkių akivaizdoje.

Vis dėlto augti įmanoma tik žmogiško ryšio dėka, nes tam būtina vis iš naujo save pažinti, o save pažinti ir patirti tikrą, kaip pažymi garsus filosofas M. Buberis, įmanoma tik užmezgant santykį su kitu žmogumi. Tiek dėl savo sužeistumo, dėl praeities traumų nulemto nepasitikėjimo kitais, dėl nežinomybės baimės ir kitų priežasčių kai kuriems žmonėms sunku atsiverti tokiam santykiui, jei niekas to nepadės padaryti.
Tuomet ir gelbsti psichoterapija, suteikianti galimybę asmeniui palengva tapti vis atviresniam santykiui su žmonėmis ir pasauliu. Ir tai vyksta visų pirma ne metodų ir net ne konsultanto, bet paties susitikimo dėka. Tas susitikimas tarsi atveria naują gyvenimo erdvę, kurioje po truputį dalindamasis skausmingais patyrimais, atverdamas užgniaužtus jausmus, atskleisdamas savo vidinius prieštaravimus, gilindamasis į savo sapnus, svajones, tyrinėdamas savo bendravimą, asmuo vis labiau gyja, tampa vis vientisesnis, tvirtesnis, sąmoningesnis. Visa tai skatina kelti sau vis nuoširdesnius klausimus, vis atidžiau įsiklausyti į save, vis aiškiau užčiuopti savyje giliai glūdinčius troškimus.