Kas gi yra tą tapsmą įgalinanti vidinė jėga, skatinanti augti kiekvieną mūsų?
Panašu, kad tai – meilė, kurią M. Scottas Peckas apibūdina kaip troškimą išplėsti savąjį „aš“ mūsų pačių ar kitų dvasinio tobulėjimo tikslu: „Augdami mes dedame pastangas, o jas dedame todėl, kad mylime save. Meilė mus pakylėja. Ir savo meilės dėka mes padedame pakilti kitiems.“

Taigi psichoterapija mums padeda augti sužadindama mumyse anksčiau minėtus natūralius augimo išteklius: kai kartu su kitu asmeniu tyrinėdami savo pasaulį atskleidžiame sau nepažintus vidinius sodus, kai ieškodami išeities sudėtingose situacijose vis labiau imame pasikliauti savo kūrybingumu ir intuicija, kai rizikuodami būti atviri kitam asmeniui įžengiame į pažeidžiamą pasitikėjimo santykį, kai mėgindami priimti neišvengiamus gyvenimo išbandymus mokomės atsiremti į tikėjimą...

Psichoterapija, atgręždama mus į save, mums sugrąžina mūsų pačių sielą, kurią dažnai būname tarsi pametę, o mus pačius sugrąžina meilei, nuo kurios būname pabėgę.

Vis dėlto tebelieka paslaptis tai, kad šie gyvenimą keičiantys stebuklai neįvyksta pavieniui, o tik susitikus drauge.
 
psichologas-psichoterapeutas
soc. m. dr. Giedrius Markevičius