Riebus maistas, vis dar mėgstamas lietuvių virtuvėje, sukelia širdies ligas, nuo kurių kasdien miršta daugiausia šalies gyventojų. Neseniai mokslininkai prabilo ir apie kiaulienos tiesioginį ryšį su didėjančia rizika susirgti vėžiu. Kaip alternatyva šiems produktams, lietuviams jau siūlomi netoli Kauno auginami šiltavandeniai šamai.

Mėsa žudikė

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) šį mėnesį paskelbė liūdnus Pasaulio širdies federacijos (PŠF) duomenis – širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje pražudo daugiausia žmonių, todėl yra vadinamos „Žudiku Nr.1“.

Šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet. Maža to, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet augs ir 2030 m. dėl jų anksčiau laiko mirs net 23 mln. žmonių.

Lietuvos Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos – taip pat dažniausia mirties priežastis ir tarp lietuvių, kurie tokį riebų maistą, kaip kiaulienos gaminiai, vis dar laiko nacionalinės virtuvės pasididžiavimu. Šie liūdni mirties priežasčių skaičiai Lietuvoje nesikečia jau daug metų.

SAM specialistai teigia, kad tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių liga galima ženkliai sumažinti. Vienas tokių būdų – sveika mityba, riebų maistą pakeičiant sveikesniu. Bene geriausia alternatyva tam – žuvis.
Gyvu pavyzdžiu galima laikyti vien jūros gėrybes valgančius japonus – bene ilgiausiai pasaulyje gyvenančią tautą.

Alternatyva lašiniams

Suprasdami, kad eiliniam lietuviui būtų sunku atsisakyti rūkytų kaimiškų lašinių, puikią ir sveiką alternatyvą, beveik nesiskiriančią skoniu, atrado netoli Kauno įsikūrę verslininkai.

Naujuosiuose Muniškiuose įsikūrusi bendrovė „JFish“ jau kurį laiką siūlo tautiečiams paragauti specialiai paruoštos žuvies – rūkyto šamo. Bendrovės gamybos vadovas Marius Krutulis neslepia, kad nors pradžia buvo ir nelengva, tačiau dabar įmonė jau turi gausybę užsakymų ne tik iš didžiausių šalies restoranų, bei gurmanams skirtų krautuvėlių.

„Rūkytą šamo skonį, kuris labai primena rūkytus lietuviškus kaimiškus lašinius, pavyko atrasti atsitiktinai bandymu metu. Be abejo, tai lėmė ir šamo filė maistinės savybės. Vieningai nutarę, likome prie šios receptūros ir šiuo metu siūlome du rūkyto šamo skonius: tradicinį, panašų į pajūryje rūkomos žuvies skonį, bei naują, primenantį rūkyto kumpio skonį“, – pasakoja pašnekovas.

Ne taip paprasta, kaip atrodo

Eilinis vartotojas dažniausiai įsivaizduoja, kad žuvis pagaunama, išvaloma ir tada jau atsiduria prekybos centre. Tačiau norint išgauti unikalų skonį ir aukštą kokybę, verslui tenka žengti gerokai daugiau žingsnių.

Kalbėdamas apie šamų pramonę, M. Krutulis pasakoja, kad net nedidelės smulkmenos čia turi didelę reikšmę.

Jo teigimu, skonį lemia ne tik teisingas žuvies paruošimas ir rūkymas, bet ir sugavimas ar užmigdymas.

„Norėdami maksimaliai išsaugoti šamo maistines savybes, pirma juos užmigdome – įdedame į šaltą
vandenį. Taip jie nepatiria jokio streso ir gaunama filė būna aukščiausios kokybės. Tai paprasta, tačiau efektyvi technologija. Kuo technologija paprastesnė, tuo produktas bus saugesnis ir kokybiškesnis“, – pasakojo gamybos vadovas.

Bendrovė šamų rūkymo procese naudoja tik natūralius prieskonius – druską ir įvairias žoleles. Žuvies sudėtyje nėra jokių dažiklių ar skonio stipriklių, kaip natrio glutamato ar dūmo skonio koncentrato. M. Krutulio teigimu, kiti gamintojai be to neapsieina, tačiau bendrovės patirtis rodo, kad tai puikiai galima pasiekti ir su natūraliomis žaliavomis.

Priminė močiutės skilandį

Paklaustas, kokios gi buvo pirmosios klientų reakcijos, paragavus mėsą primenančios žuvies, gamybos vadovas sakė, kad atsakymų būta įvairių.

Pirmuosius gabalėlius naujojo produkto vyras davė paragauti savo draugams, tačiau paprašė prieš ragaujant užsimerkti ir pasakyti, ką jie valgo, mat tada sustiprėja skonio bei uoslės pojūčiai. Atsakymų būta įvairių – nuo močiutės skilandžio iki rūkytos dešros.

Palyginus šamo ir liesos kiaulienos maistinę vertę, skirtumas akivaizdus. 100 g kiaulienos baltymų kiekis siekia 14 g, riebalų 33 g, angliavandenių nėra, energetinė vertė siekia 356.9 kilokalorijas. Tuo tarpu analogiškame kiekyje šamo baltymų kiekis siekia beveik 18 g, tuo tarpu riebalų šamas turi beveik 5 kartus mažiau – tik 6.9 g. Angliavandenių šioje žuvyje yra 0.3 g, o energetinė vertė 134.5 kilokalorijos.

„Šamo filė daug labiau liesesnė, čia yra didesnis baltymų, bet mažesnis riebalų kiekis, tarp kurių rasime ir gerųjų riebalų, kaip „Omega-3“, „Omega-6“ ar „Omega-9“. Dėl to ši žuvis priskiriama prie dietoms tinkamo maisto – esame gavę ir oficialų Lietuvos dietologų draugijos patvirtinimą. Ją gali vartoti tiek antsvorio turintys žmonės, tiek sportininkai, norintys didinti raumenų masę“,– pasakojo M. Krutulis.

Artimiausiu metu bendrovė „JFish“ planuoja rinkai pasiūlyti ir šamo ikrų. Pasak pašnekovo, šis gaminys tiek savo išvaizda, tiek skoniu bus gan egzotiškas.