Raudonukė – plačiai paplitęs infekcinis susirgimas, kuriam būdingas bėrimas ir patinę limfmazgiai. Anglakalbėse šalyse jis dar kartais vadinamas „vokiečių tymais“ – dėl to, kad XIX a. pabaigoje ši šalis atliko daugybę ligos tyrimų. Paprastai ji ilgai netrunka ir pasireiškia lengva forma, tačiau jeigu susergama pirmaisiais nėštumo mėnesiais, gali sukelti vaikui rimtų komplikacijų.
Išorinių ligos požymių panašumas lėmė tai, kad keletą amžių skarlatina, raudonukė ir tymai laikyti ta pačia liga. Pirmą kartą raudonukę 1740 m. aprašė vokiečių terapeutas F. Hoffmanas, tačiau tik 1881-aiais buvo pripažintas jos „suverenumas“.
Virusas plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su sergančio organizmo išskyromis, nėštumo metu jis perduodamas kūdikiui per placentą.
Liga paplitusi visame pasaulyje – kas 10 ar 20 metų per jį nusirita epidemijų banga, o Amerikoje galima pastebėti jos sezoniškumą – pikas pasiekiamas gegužės ir birželio mėnesiais. Ji ne tokia užkrečiama, kaip tymai – tikimybė, kad pasirekš po kontakto su pacientu, sudaro nuo 30 iki 60 %. Pastebėtina, kad raudonuke beveik niekada neserga krūtimi maitinami kūdikiai. Dažniausiai – 5–15 metų vaikai (kartais ir suaugusieji, tačiau po 40-ies tokių atvejų beveik neužfiksuojama). Persirgus įgyjamas imunitetas, tačiau jis neapsaugo nuo tymų.
Požymiai: inkubacinis periodas trunka nuo 14 iki 21 dienos. Pirmasis (ir dažniausiai vienintelis) simptomas – bėrimas ant veido ir kaklo, kuris išplinta po visą kūną ir išlieka apie tris dienas. Po paros ar pusantros atsiranda galvos skausmas, nedidelis karščiavimas, sloga, padidėja limfmazgiai. Ligos pradžioje apie išbertas vietas atsiranda paraudimų, dėl ko ji tampa panaši į skarlatiną. Kiti simptomai pasireiškia lengva forma: temperatūra beveik niekad nepakyla daugiau nei iki 38 laipsnių ir laikosi ne ilgiau nei tris ar keturias dienas, po to sveikstama labai greitai. Žmogus gali būti ligos nešiotoju keturiolika dienų – savaitę prieš ir savaitę po pirmųjų ligos požymių. Vaikams, kurie ja užsikrėtė dar prieš gimdami, infekcija išlieka ilgiau – nuo poros mėnesių iki dvejų metų.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (8)