Visa tiesa apie cukrų ir jo pavojinguosius (taip pat ir naudinguosius) pakaitalus

Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, kad didelis cukraus kiekis kraujyje neigiamai veikia atmintį, o dabar amerikiečiai specialistai paskelbė cukrų viena iš pavojingiausių narkotinių medžiagų pasaulyje. Bet mums ir taip jau seniai buvo įkalta į galvą, esą cukrus – tai „baltoji mirtis“.
 
Dėl visų šių priežasčių (bet dažniausiai norėdami numesti svorio) daugelis žmonių visiškai atsisako cukraus ir pakeičia jį saldikliais. Ar jie – lygiavertė cukraus pamaina? Dietologai nelinkę tvirtinti nei teigiamai, nei neigiamai.

Specialistai primena, kad cukrus mums būtinas. Be jo organizmui būtų striuka: be cukraus jis negali pasisavinti riebalų, be jo silpnėja protinė ir fizinė veikla, juk gliukozė – mūsų energijos šaltinis, be jos sutrumpėtų gyvenimo trukmė.

Štai kodėl, anot dietologų, kartais metantiesiems svorį visiškai atsisakius cukraus, norimo rezultato jie taip ir nesulaukia. Jeigu organizmas negauna cukraus, jis liaunasi deginęs riebalus. Tiesa, šiuo atveju mitybos ekspertai omenyje turi ne baltąjį rafinuotą cukrų, o angliavandenius. Jų mes galime gauti iš vaisių, daržovių, uogų, košių, makaronų, bulvių – visai nebūtina semti šaukšteliais iš cukrinės.
 
Saldu, bet ne cukrus
 
Pasirinkimas, kuo pakeisti baltąjį cukrų, didžiulis. Štai populiariausieji variantai:

• Aspartamas. Jis dar juokais vadinamas „biologiniu ginklu“. Nors juoktis iš tikrųjų nėra iš ko. Juo saldinama daugelis gazuotų gaiviųjų gėrimų. Ant jų butelių dažnai rašoma „Gerti atšaldytą“ – ir visai ne dėl to, kad gėrimų gamintojai nori padėti mums atsivėsinti karštą dieną. Esmė ta, kad aukštoje temperatūroje aspartamas virsta formaldehidu – nuodinga medžiaga, galinčia sukelti sunkų apsinuodijimą. Taigi visi, saldinantys aspartamo tabletėmis kavą ar arbatą, iš esmės nuodija save patys. Žymimas E951 šis dirbtinis saldiklis leidžiamas vartoti ir Lietuvoje.
• Fruktozė. Ją paprastai rekomenduoja diabetikams, nes fruktozė neskatina insulino išsiskyrimo. Tačiau dideliais kiekiais ir šis cukraus pakaitalas yra kenksmingas. Reguliariai maistui fruktozę vartojantys žmonės greitai sukaupia antsvorio. Iš vynuogių cukraus – tai ir yra gliukozės, – mūsų organizmas gauna energijos. Tos energijos perteklius, kurio nespėjame išeikvoti, saugomas organizme kaip rezervas. Tačiau kai, vaizdžiai tariant, visos lentynos jau būna prikimštos ir kaupti rezervo nebėra kur, atliekamas cukrus virsta riebalais. Su fruktoze vyksta kitokie procesai. Ji nekaupiama organizme kaip atsargos juodai dienai, tačiau blokuoja insuliną ir leptiną, padedančius organizmui reguliuoti riebalų vartojimą. Dėl to sutrinka pusiausvyra ir fruktozė iškart virsta riebalais.
• Sorbitas ir ksilitas. Jų paprastai galima rasti įvairiausiuose saldainiukuose ir kramtomojoje gumoje. Tai natūralūs cukraus pakaitalai, nedarantys jokios įtakos cukraus kiekiui kraujyje. Sorbitas netgi skatina naudingosios mikrofloros dauginimąsi žarnyne, padeda išsiskirti vitaminams B1 ir B6. Viena bėda – sorbito skonis nelabai panašus į tikro cukraus, taigi įtinka ne kiekvienam.
• Ksilitas geras tuo, kad neardo dantų (dėl to juo ir saldinamos kramtukės). Tačiau blogas, nes skatina gausesnį skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl ksilito negalima vartoti sergantiesiems opalige, o ir šiaip kramtyti gumą tuščiu skrandžiu pavojinga. Kramtomoji guma su ksilitu išvis geriausiai tinka tik po valgio – šis cukraus pakaitalas padeda skrandžiui suvirškinti net sunkiausią maistą.
• Natrio arba kalcio ciklamatas. Saldikliai, dedami į gėrimus. Skoniu labai panašūs į cukrų. Tačiau žarnyno bakterijos virškindamos ciklamatą išskiria toksines medžiagas, todėl reguliariai jo vartoti negalima.
• Stevija. Dar vadinama medaus žole. Tai natūralus augalinis visiškai nekenksmingas saldiklis, iš kurio gaminamas sirupas, tabletės. Stevija galima gardinti bet kokį maistą, saldinti kavą ir arbatą.
• Sukralozė. Gaunama iš paprasto cukraus specialiai jį apdorojus. Nedidina cukraus kiekio kraujyje, neskatina nutukimo.

 
Naudingi patarimai smaližiams
 

• Kuo mažiau bus smulkaus cukraus ant jūsų stalo, tuo geriau. Tačiau prieš svarbius įvykius, kai žinote, kad reikės mąstyti ir greitai priimti sprendimus, sutelkti dėmesį ir varžytis, – trumpai tariant, eikvoti daug energijos, – pravartu būtų suvalgyti ką nors saldaus.
• Geriau rinktis tamsųjį šokoladą (kuo daugiau jame kakavos, tuo jis sveikesnis).
• Patys saugiausi saldėsiai – tie, kurių sudėtyje nurodytas cukrus kartu su pektinu (ląsteliena): tai zefyrai, pastilės, marmeladas. Ląsteliena neleidžia organizmui pasisavinti cukrų labai greitai ir gliukozės kiekis kraujyje nešoka žaibiškai. Būtent taip cukrų kartu su pektinu mes gauname iš vaisių ir daržovių, ir tai yra pats naudingiausias būdas.
• Pati blogiausia kompanija cukrui – burbuliukai. Dėl jų cukrus iš gaiviųjų gėrimų pasisavinamas pernelyg greitai, todėl staiga šokteli gliukozės kiekis kraujyje, organizmas verčiamas žaibiškai gaminti insuliną ir energiją. Kuo dažnesni būna tokie insulino pliūpsniai, tuo nejautresnės jam tampa mūsų ląstelės. Ilgainiui insulinas išvis nebegali tiekti gliukozės į ląsteles ir pradeda vystytis cukrinis diabetas.
• Cukrus iš saldžių gėrimų (sulčių, gazuotų gėrimų, kompotų) taip pat provokuoja insulino pliūpsnius, staigų gliukozės kiekio kraujyje šuolį. Jis labai greitai pasisavinamas ir nusėda organizme riebalų pavidalu. Taip ir pradedami kaupti nereikalingi kilogramai. Dėl to dietologai taip primygtinai ir pataria gerti paprastą vandenį. Kompotai, sako jie, – visiškai beverčiai gėrimai, nes didžioji dalis vaisiuose ir uogose esančių vitaminų pražudoma verdant, ir lieka vien tik kenksmingas cukrus.
• „Cheminės“ – pakeliuose pardavinėjamos sultys taip pat neišlaiko vitaminų. O štai šviežiai išspaustos sultys, kaip bebūtų keista, gali net pakenkti, jei gersime jas dideliais kiekiais. Aišku, jos turtingos vitaminų ir mikroelementų, tačiau pašalinamos maistinės skaidulos. Dėl to gliukozė pasisavinama labai greitai, taip apsunkinamas kasos darbas, spartėja tukimas. Taigi jei norite sublogti, geriau apelsiną ar morką suvalgykite, nei išgerkite stiklinę iš jų ką tik išspaustų sulčių.
• Mūsų organizmui labai reikalingi ir labai naudingi sudėtingieji angliavandeniai. Patekę į organizmą, jie lėtai skyla, taigi ir energijos iš jų užtenka ilgam, o cukraus kiekis kraujyje nepadidėja. Tokių angliavandenių gausite iš sėlenų, duonos, kietųjų rūšių kvietinių makaronų, viso grūdo košių, rudųjų ryžių, šviežių daržovių.