Saldumynai patinka visiems (neskaitant vienos kitos išimties), todėl jums tikriausiai bus įdomu sužinoti, kokie mitai apie juos paplitę labiausiai.

Cukrus – vaistas nuo depresijos. Gal ir taip, tačiau veikia jis neilgai. Stiklinė vandens su 3 šaukšteliais cukraus iš tiesų pakels nuotaiką, tačiau tai tęsis ne ilgiau kaip pusvalandį. Po to poveikis bus atvirkštinis, nes cukrus sumažins organizme vitamino B1 atsargas (pastarasis palaiko smegenų aktyvumą). Kuo mažiau šio vitamino, tuo labiau ima miegas, puola depresija ir nuovargis, apima raumenų silnumas ir nervingumas.

Cukruje nėra nieko gero. Jei kalbame apie išvalytą baltą cukrų (kaip ir apie bet kurį kitą rafinuotą produktą), tada taip. Tačiau rudajame yra mums naudingų mineralinių medžiagų (kalcio, natrio, kalcio, fosforo, geležies) ir augalinių skaidulų.

Cukraus pakaitai ne tokie kenksmingi, kaip cukrus. Greičiau melas, nei tiesa. Daugelio saldiklių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medžiagos, vadinamos aspartamu (nepainiokite su vaistinėse parduodamu asparkamu!). Jo veikimo principas pagrįstas už saldumą jaučiančių receptorių stimuliavimu. Nors jis, lyginant su cukrumi, turi labai mažai kalorijų, tačiau, kaip rodo daugybė visame pasaulyje atliekamų tyrimų, naudoti jį rizikinga. Vieni teigia, kad aspartamas didina apetitą (ar teko geriant saldų gėrimą patirti, kad negalite atsigerti?), kiti – kad aspartamas, kaip ir kiti genetiškai modifikuoti produktai, pasižymi kancerogeniniu poveikiu.

Šokoladas – skanus, bet žalingas. Saldumynų mėgėjų laimei, gandai apie jo žalą yra smarkiai išpūsti. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad jei jau nusprendėte pasilepinti šiuo produktu, rinktis reikėtų tik kartųjį, kadangi jo sudėtyje esantys antioksidantai polifenoliai saugo kraujagysles nuo laisvųjų radikalų poveikio, o flavonoidai – gerina kraujo cirkuliaciją ir padeda sunaikinti trombus (insultų, infarktų ir kitų ligų priežastį). Visos kitos šokolado rūšys – ne daugiau nei kalorijų šaltinis, neturintis vitaminų, ląstelienos ir mineralinių medžiagų. Tačiau net ir karčiuoju šokoladu piktnaudžiauti nederėtų – priešingu atveju jums teks atnaujinti garderobą, be to, padidės rizika susirgti cukriniu diabetu. Saugi dozė – 25 g per dieną.

Šokolade daug kofeino. Vienoje šokolado plytelėje kofeino yra tik apie 30 mg (palyginkite: kavos puodelyje – 180 g, o arbatoje – ir dar daugiau).

Saldumynai – kaloringiausias maistas. Deja, ne. Kaloringiausi yra riebalai. Suskaidžius 1 g angliavandenių, gaunamos 4 kalorijos, o toks pat kiekis riebalų turės 9 kalorijas. Tai reiškia, kad norintiems numesti svorio pirmiausiai reikėtų apriboti riebalų suvartojimą, ir tik po to – saldumynų.

Saldumynai – spuogų ir inkštirų priežastis. Dėl visko kalta endokrininė sistema. Jeigu antinksčiai moterų organizme gamina per daug androgenų (vyriškųjų hormonų), riebalinės liaukos dirba intensyviau, smarkiai sutrinka angliavandenių apykaita. Norins ją atkurti, reikia atsisakyti cukraus – ir tik dėl tos priežasties, o ne dėl to, kad saldumynai būtų inkštirų priežastimi. Tiesa, išimčių vis dėlto pasitaiko, kai kalbame apie tuos žmones, kurie netoleruoja šokolado. Juos gali išberti spuogais net ir neturint endokrininių problemų.

Saldumynų geriausia atsisakyti visiškai. Tai nėra tiesa. PSO duomenimis, žmogusper dieną turi suvartoti 1 dalį baltymų, 1 – riebalų ir 4 – angliavandenių. Apie 10 % angliavandenių galima gauti iš cukraus ir medaus – kitaip tariant, tokiu būdu galima patenkinti 10 % paros energijos poreikio. Saugi dozė – 70 g cukraus per dieną.