Didesnė „išliekamoji vertė“
 
Šviežios daržovės transportavimo ir laikymo metu gali prarasti daugiau kaip pusę savo naudingųjų savybių. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad parduotuvių lentynose švieži žirniai praranda 77% vitaminų (palyginimui – šaldytuose vitaminų lieka 94%).
 
Kalbant apskritai, produkto šviežumas nustatomas pagal vitamino C kiekį, ir pagal tai, kiek procentų jo buvo prarasta. Šis vitaminas labai nepatvarus – per porą dienų jo gali nelikti visai.
 
Vien daržovių pervežimas vidutiniškai trunka 7-9 dienas, o dar prisideda kelios dienos parduotuvių lentynose. Tyrimai parodė, kad per tą laiką šparaginės pupelės praranda 45% naudingųjų medžiagų, brokoliai ir žiediniai kopūstai – 25%, žirniai – 15%, morkos - 10%. Ir prarandama ne tik vitaminų.
 
Štai kodėl šaldyti produktai yra naudingesni – tiesa, tik su ta sąlyga, kad jie laikomi tinkamomis sąlygomis, nebuvo visiškai (ar dalinai) atitirpinti.
 
Kartais šaldyta – naudingiau, nei šviežia
 
Žinoma, vitaminų mažėja net ir užšaldytuose produktuose, tačiau šis procesas ne toks greitas ir kritiškas. Labiausiai sumažėja askorbo rūgšties – šaldant 30 laipsnių temperatūroje prarandama iki 15-20% (palyginimui: konservuojant stiklainiuose prarandama iki 50%, džiovinant – iki 70%). Vitaminas C labai jautrus temperatūrų pokyčiams, kiti vitaminai – ne tokie „jautrūs“: pavyzdžiui, vitamino B2 ir karotino sumažėja tik 4%, vitamino B1 – 25%, o folio rūgšties kiekis per metus iš viso nepakinta.
 
Kartais galima netgi paradoksali situacija: pavyzdžiui, šaldytos mėlynės yra naudingesnės už šviežias. Šiose uogose daug antocianinų – stiprių antioksidantų. Šaldant uogų ląstelėse susidaro ledo kristaliukai, kurių dėka antocianinai įsisavinami lengviau ir greičiau, nei valgant šviežias uogas.