Daugybė žmonių tvirtai įsitikinę, kad širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai dažniau juntami šiltuoju metų sezonu. Visgi sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, jog atėjus šalčiams šių ligų rizika niekur nedingsta. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Živilė Bielskienė aiškina galimas to priežastis.
„Yra tyrimų, rodančių, kad sergamumas kardiovaskulinės sistemos ligomis žiemos metu yra netgi didesnis nei vasarą. Dažnai klausiama, kokios priežastys lemia didesnę insulto, miokardo infarkto, arterinės hipertenzijos, giliųjų venų trombozės, prieširdžių virpėjimo, krūtinės anginos riziką. Pažymiu, jog nemenką įtaką tam daro besikeičianti oro temperatūra, fizinio aktyvumo trūkumas, oro tarša, infekcijų rizika bei pakitę mitybos įpročiai“, – įvardija Ž. Bielskienė.
Šaltis lemia organizmo pokyčius
Esant šaltam aplinkos orui, žmogaus kūnas stengiasi išsaugoti šilumą. Dėl šios priežasties širdis ima dirbti stipriau – sumažėja kraujagyslių spindis, taip užtikrinama smegenų bei kitų gyvybiškai svarbių organų kraujotaka, didėja pulsas, kraujospūdis.
„Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek vyrų, tiek moterų fizinis aktyvumas vasarą yra gerokai didesnis nei žiemą. Tyrimų duomenimis, fizinio aktyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar netgi sodininkystė, apsaugo nuo ūmių koronarinių susirgimų. Visgi tuo reikėtų užsiimti ne epizodiškai, o visus metus“, – sako gydytoja.
Živilė Bielskienė atkreipia dėmesį ir į tai, jog šaltuoju metų periodu dažniau pasireiškiančios kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip gripas, padidina kraujo krešėjimą lemiančio fibrinogeno kiekį organizme bei slopina organizmo galimybes suardyti krešulius. Negana to, veikdama aterosklerotines plokšteles, koronarinius įvykius gali lemti ir dažną infekciją, ypač karščiavimo metu, lydinti tachikardija – itin greitas širdies plakimas.
Organizmo stiprinimo taisyklės
Gydytoja sako, kad šaltuoju sezonu taip pat labai svarbu stebėti, ar organizmui netrūksta vitaminų bei mineralų ir akcentuoja vitamino D trūkumo sukeliamus neigiamus efektus sveikatai. Jei pasireiškia šio vitamino stoka, aktyvėja lėtinių uždegimų procesai, sutrikdoma endotelio veikla, aktyvinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema, skatinama miocitų hipertrofija. Tai gali iššaukti kraujagyslių susiaurėjimą, aterosklerozę, trombų susidarymą, kraujagyslių kalcifikaciją bei miokardo hipertrofiją.
„Siekiant apsisaugoti nuo įvairių kardiovaskulinių ligų, rekomenduojami ir reguliarūs cholesterolio kiekio kraujyje tyrimai, mat čia taip pat gali įvykti įvairūs, sezoniškumo sąlygojami, pokyčiai. Žiemos metu dažniau pasikeičia žmonių mitybos įpročiai, o per atostogas bei šventinį laikotarpį mažiau skaičiuojamos suvartojamos kalorijos, nevengiama svaigiųjų gėrimų. Nuolat primenu pacientams, kad daugelį šių veiksnių galime ir turime valdyti“, – paaiškina Ž. Bielskienė.
Anot gydytojos, lygiai taip pat svarbu užsiimti mitybos ir kitų kasdienių įpročių koregavimu. Reikalingas padidintas viso grūdo produktų, daržovių, vaisių, žuvies vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas, bent 30–60 min. per dieną.
„Keletas pastarųjų metų parodė, kad mokame saugotis užkrečiamųjų ligų, tačiau akivaizdu, jog širdies ir kraujagyslių ligų vis dar nesuvaldėme. Siekiant išvengti galimų sveikatos sutrikimų, būtina ne tik nuolat atlikti profilaktinius tyrimus – pajutus nemalonius simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus. Tik taip bus užkirstas kelias skaudžias pasekmes turinčioms ligoms“, – priduria „Antėja“ šeimos gydytoja Ž. Bielskienė.
Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.
Kitas faktas
Komentarai