Autorė: Rūta Adamonytė
Rytuose kvėpavimas laikomas geros savijautos pagrindu, svarbesniu netgi už mitybą. Pagal tai, kaip žmogus kvėpuoja, galima spręsti, kaip jis gyvena, kokia yra jo sveikatos būklė. Kvėpuojame visi, tačiau ar visi išnaudojame kvėpavimą kaip įrankį, galintį padėti išsigydyti ligas ir kurti norimą realybę?
Įrankis, padedantis gyti
Sąmoningas kvėpavimas, dar kitaip vadinamas rebefingu, yra cirkuliacinio kvėpavimo metodika, plečianti sąmoningumą, mus teigiamai veikianti fiziniu, emociniu bei dvasiniu lygmenimis. Ši terapinė praktika dar vadinama „dvasiniu kvėpavimu“, „intuityviu kvėpavimu“, „gyvybės kvėpavimu“. Teigiama, kad praktikos metu siela tarsi atgimsta. Iš tiesų, ši technika padeda išsigydyti netgi traumas, įgytas gimdymo metu ar dar iki jo, tarsi iš naujo išgyventi gimimo momentą.
Rebefingo tėvas – amerikietis Leonardas Orras (net jo pavardė lietuvių kalba kažkaip asociatyviai skamba). Nors kvėpavimo nauda pasauliui jau žinoma tūkstantmečius, sąmoningo kvėpavimo technikomis iki 1970-ųjų galėjo naudotis tik išrinktieji. Po to, kai L. Orras rebefingą pristatė plačiajai visuomenei, jis paplito po visą pasaulį. Ne vieną Lietuvoje dirbantį mokytoją paruošė taip pat amerikietis Dan Brule – vienas iš kvėpavimo terapijos išradėjų, laikomas sąmoningo kvėpavimo guru ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje.
Viena D. Brule mokinių, Sąmoningo kvėpavimo praktikė bei medicinos mokslų magistrė Ligita Ilgutytė sako: „Kvėpavimas – tarsi upė, tekanti mumyse stipria gyvybės srove, plaunanti, gaivinanti, leidžianti pajusti tėkmę, leidžianti atgimti. Tai įrankis, padedantis geriau pajausti save, grįžti į savo centrą, išjudinti ir paleisti tai, kas mumyse užsisenėję ir esti kaip sunkumas ar nešulys, užsistovėjusi energija. Išlaisvinus kvėpavimą, išlaisvėja pats žmogus.“
Jogoje taisyklingas kvėpavimas svarbus tuo, kad aprūpina kraują didesniu deguonies kiekiu. Tokiu būdu kontroliuojama prana – gyvybinė energija. Įvaldžius pranayamą – taisyklingo kvėpavimo techniką – pagerėja organų būklė, atpalaiduojama nervų sistema, emocijos įgauna pusiausvyrą.
„Kvėpavimo sesijos padeda jaustis geriau bei energingiau. Pagerėja miego kokybė, žmogus labiau atsipalaiduoja, jame aktyvuojasi savigydos procesai, o kartais net pasitraukia psichosomatiniai negalavimai. Taip pat mažėja nerimo ir depresijos požymių“, – sako Ligita.
Pasak šio metodo kūrėjo L. Orro, intensyviai praktikuojant sąmoningą kvėpavimą, pasiduoda net tokios beveik nepagydomos ligos kaip migrena, epilepsija, cukrinis diabetas, astma, vėžys ar AIDS.
Kaip viskas vyksta
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai