Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones, tačiau ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių ar nekontroliuojamo antsvorio, uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.
Dažniausi susirgimai
Sąnarių ligos skirstomos į degeneracines ir uždegimines. Degeneracinės, tokios kaip kelių, klubo sąnarių artrozės bei osteochondrozės, pasireiškia tarpslankstelinių diskų, sąnarinės kremzlės irimu ir nykimu. Dėl to ima varginti sausgyslių ir raumenų skausmai, sąstingis. Šiomis sąnarių problemomis dažniau skundžiasi vyresnio amžiaus žmones.
Uždegimines sąnarių ligas, tokias kaip reumatoidinis artritas, dažniausiai sukelia įvairios organizme „pasislėpusios“ infekcijos, pavyzdžiui, lėtinė angina. Ne iki galo išgydyti infekciniai susirgimai neretai baigiasi sąnarių uždegimais, sukeliančiais negrįžtamus pokyčius. Sąnarius skauda, jie traška, tinsta, rytais atrodo lyg sustingę.
Sąnarių ligas dažnai nulemia turimi sveikatos sutrikimai, gyvenimo būdas. Tai ir endokrininės sistemos ligos, tokios kaip cukraligė, skydliaukės problemos, nutukimas, ir įvairios patirtos traumos, ir netinkama mityba bei žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas). Sąnarių ligos, nulemtos pakitusio gyvenimo būdo (mažo judrumo, uždelsto ligų gydymo), vis dažniau vargina jaunus žmones.
Teisingas judėjimas ir fizinis krūvis
Pasak vaistininkės ir profesionalios kūno rengybos sportininkės Jūratės Vaičiūnienės, rūpinantis sąnariais, svarbu rasti tinkamą fizinės veiklos balansą. Sąnariams pakenkti gali tiek per mažas, tiek per didelis aktyvumas. „Mažai judant, dirbant sėdimąjį darbą ir retai keičiant kūno padėtį, sąnarių skausmas tampa nemaloniu palydovu. Norint jo išvengti, pakaktų bent 15 minučių per dieną skirti tempimo pratimams ir kuo daugiau vaikščioti pėstute. Sąnariams itin kenkia užsisėdėjimas vienoje vietoje, tad vertėtų kas valandą bent trumpam pakilti nuo darbo stalo“, – pataria J. Vaičiūnienė.
Vaistininkės teigimu, pasiryžus sportuoti, svarbu nepersistengti renkantis fizinį krūvį. Pradėti reikėtų nuo lengvos mankštos, tolygiai ir saikingai didinant jos krūvį. Be to, svarbu pasirūpinti tinkama apranga, o ypač – avalyne. „Bėgiojimas su laisvalaikio bateliais sąnariams daugiau pakenks nei padės. Taip pat patarčiau vengti per didelio fizinio krūvio, galinčio baigtis trauma. Net jei reguliariai sportuojate ne vienerius metus, patyrus traumą reikėtų pasaugoti sąnarius, kurį laiką atsisakyti aktyvios fizinės veiklos. Prie jos grįžkite pasirinkę plaukimą ar aktyvų vaikščiojimą – taip išvengsite artrozinių sąnario pakitimų, lemiančių kremzlės nykimą“, – patirtimi dalijasi J. Vaičiūnienė.
Jos teigimu, kiekvienas sąnarių ligų atvejis – individualus, tad prieš pradedant sportuoti verta pasikonsultuoti su gydytoju. Jis patars, kokią sporto šaką rinktis ir kaip aktyviai judėti. „Futbolas, tenisas, šuoliukai ar bėgimas, jau turint viršsvorio ir dėvint netinkamą avalynę, gali dar labiau pakenkti sąnariams. Minėtasis plaukimas ar aktyvesnis vaikščiojimas – jau saugesnis variantas. Žinoma, geriausiai patars gydytojas, įvertinęs sąnarių būklę. Suprantama, jog kenčiant jų skausmą, judėti, sportuoti nesinori, bet svarbu suprasti, kad taip situacija tik blogės“, – įspėja J. Vaičiūnienė.
Mitybos svarba
Pasak vaistininkės, sąnarių būklę lemia ir mitybos įpročiai. Labiausiai sąnariams kenkia nuolat vartojami itin riebūs, cholesterolio kiekį kraujyje didinantys patiekalai. Rūpinantis sąnariais, reikėtų mažinti jų vartojimą.
„Keisdami mitybą, į racioną įtraukite kuo daugiau vaisių, daržovių ir jūrinių žuvų, konkrečiai skumbrių, lašišų ir silkių. Jose esančios omega 3 rūgštys malšina skausmingus sąnarių uždegimus. Svarbu pasistengti dažniau gaminti patiems, atsisakant nenatūralių maisto priedų: dideli jų kiekiai neigiamai veikia imuninę sistemą ir gali išprovokuoti autoimuninius susirgimus, sukeliančius ir sąnarių ligas“, – apibendrina J. Vaičiūnienė.
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai