Anot K. Brundzienės, dar viena problema iškyla, kai tą pačią veikliąją medžiagą gamina skirtingos farmacinės kompanijos, dėl to ji turi skirtingus firminius pavadinimus. Iškyla grėsmė nusipirkti to paties vaisto tik skirtingais pavadinimais. „Pavyzdžiui, į daugumą cheminių vaistų nuo peršalimo įeina paracetamolis. Ypač reikia atkreipti dėmesį perkant sudėtinius vaistinius preparatus, turinčius ne vieną, o kelias veikliąsias medžiagas. Sudėtiniai vaistiniai preparatai patogu, nes nereikia vartoti kelių skirtingų vaistų. Tačiau kartais žmonės perka vaistą, turinčią kelias veikliąsias medžiagas, nors iš tikrųjų jam reikalinga tik viena iš jų. Bereikalingas vaisto vartojimas paciento būklės nepagerina, tik didina nepageidaujamų poveikių riziką. Todėl prieš perkant sudėtinį vaistinį preparatą rekomenduotina vaistininkui išvardinti tikslius negalavimų simptomus“, – aiškina VVKT atstovė.
 
Savigydos atveju svarbus ir dar vienas aspektas – kaip teisingai suderinti kelis skirtingus vaistus tai pačiai ligai gydyti. „Pavyzdžiui, malšindami skausmą ir uždegimą, pacientai kartais vartoja kelis vaistus su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, bet veikiančius panašiai. Pacientai tikisi, kad keli vaistai kartu bus veiksmingesni, deja, kai kuriais atvejais labiau padidėja ne preparatų veiksmingumas, o šalutinių poveikių rizika“, – pastebi specialistė.
 
K. Brundzienė priduria, jog pacientai kartais neatkreipia dėmesio ir į nereceptinio vaisto dozes bei dozavimą. Tai aktualu ne tik cheminiams, bet ir augaliniams vaistams. „Pavyzdžiui, silimarinąs gaminamas tiek kaip vaistas, tiek kaip maisto papildas ir kai kurių skirtingų gamintojų produktuose silimarino dozė gali skirtis keliais kartais. Kiekvienu atveju svarbu parinkti tinkamą dozę, kuri būtų ne per didelė ir dėl to nepasireikštų nepageidaujamas poveikis. Dozė taip pat turi būti ir ne per maža, kad preparatas būtų veiksmingas. Parinkti tinkamą konkretaus nereceptinio vaisto dozę galėtų pagelbėti vaistininkas“, – pataria K. Brundzienė.