Dėl didelio sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Statistika rodo, kad kas antra mirtis Lietuvoje kyla dėl širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimų. Daugiausiai gyvybių pasiglemžia miokardo infarktas, šiek tiek mažiau – insultas. Apie vieną iš veiksnių – kraujagysles kemšantį cholesterolį, jo funkcijas ir mažinimo būdus kalbamės su šeimos gydytoja Jūrate Karpoviene.

Gerbiama gydytoja, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos nusineša daugiausiai gyvybių. Sakykite, kodėl jos tokios dažnos Lietuvoje ir, ko gero, visame pasaulyje?

Pati didžiausia problema – daugelis žmonių suvokia, jog reikia rūpintis sveikata per vėlai. Jaunas žmogus įsivaizduoja, kad yra sveikas ir tai suvokia kaip savaime suprantamą dalyką.

Savo sveikata reikia pradėti rūpintis nuo mažens – tėvai turi mokinti vaikus tai daryti, suteikti tam sąlygas. Kiekvienas subrendęs žmogus gali parūpintis savo sveikata ir daryti labai stiprią įtaką širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Žinoma, yra tam tikri veiksniai, kuriems mes negalime daryti įtakos, bet didžiąją dalį žmogus gali keisti pats – savo gyvenimo įpročius – ir taip sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.

Kokie rizikos veiksniai yra patys pavojingiausi?

Pats sudėtingiausias veiksnys, turintis didžiausią įtaką – netaisyklinga mityba. Vyrauja nuomonė, kad geras maistas, tai – riebus maistas.

Labai didele problema tampa dideliais kiekiais vartojami angliavandeniai ir metabolinės, t. y. medžiagų apykaitos, problemos. Mes joms galime daryti labai stiprią įtaką, t. y. teisingai maitinantis galime sumažinti riebalų ir angliavandenių perteklinį kiekį savo organizme.