Mūsų seneliai ir proseneliai valgė lietuviškus rūkytus lašinius, tačiau širdies ligos jų taip nekankino.
Taip yra dėl to, kad mūsų seneliai ir močiutės, kiek suvalgydavo, tiek ir išdirbdavo laukuose. Dabar mes suvartojame per daug kalorijų, gauname per daug maisto medžiagų, kurios, per dieną, lieka nesunaudotos. Jos kaupiasi tam tikrose vietose, tam tikruose organuose blogųjų medžiagų pavidalu. Yra sakoma, kas per daug, tas – nesveika. Žinoma, reikia ir angliavandenių, ir riebalų, ir baltymų, bet jeigu mes nieko neveikiame tą dieną arba nėra visiškai jokios fizinės veiklos, mes turėtume pagalvoti – gal mums mažiau suvalgyti, ir mažiau energijos gauti, nes mes jos neišnaudosime. Jeigu planuojame lietingą dieną praleisti prie židinio su knyga, suvalgykime mažiau, niekas nesikaups, viskas bus sunaudojama organizmo reakcijoms. Jausimės gerai ir mažiau antsvorio bus, ir mažesni cholesterolio kiekiai, ir tikimybė, kad cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje bus padidėjęs. Jeigu planuojame aktyviai sportuoti, taip, tuomet reikia suvartoti daugiau kalorijų, daugiau maisto.
Turbūt didžiausią pavojų kelia cholesterolis ir, ko gero, jį sunku „susekti“? Gydytoja, gal galite papasakoti plačiau, kas yra cholesterolis ir kokios jo funkcijos? Ar žmogus galėtų gyventi be cholesterolio?
Cholesterolis kaip medžiaga yra visiškai nekenksminga mūsų organizmui, jo yra kiekvienoje mūsų organizmo ląstelėje. Tai riebalų molekulė, bet kiekviena ląstelė sintezuoja cholesterolį ir ląstelės apvalkalėlis yra sudarytas, didžiąja dalimi, iš cholesterolio. Dėl šios medžiagos visi gyvi organizmai gali judėti, nes ląstelė geba keisti savo formą. Tai yra naudinga ir būtina mūsų organizmui medžiaga. Kitas dalykas, cholesterolis dalyvauja vitamino D sintezėje, tam tikrų hormonų ir tulžies rūgšties gamyboje, kas padeda mums virškinti ir gerai jaustis, teisingai sunaudoti maistą.
60 sekundžių - tiek laiko paprastai reikia kraujo ląstelei apkeliauti visą organizmą
Kitas faktas
Komentarai (1)