Dalis žmonių tikisi gyventi ilgai ir laimingai manydami, kad piliulės ar modernūs prietaisai tai padarys už juos. Tačiau senėjimo procesus sulėtinti gali tik pats žmogus prisiimdamas atsakomybę už savo sveikatą ir pasirinkimus, tokius kaip mityba, judėjimas ir socialiniai ryšiai.

Vyresniame amžiuje, kai organizmo funkcijos lėtėja, ypač svarbu rinktis aktyvų gyvenimo būdą, kuris padeda išvengti ligų ir išlaikyti odos elastingumą. Ilgametė Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė Lukrecija Augustaitytė sako, kad judesys yra gyvybinės versmės šaltinis, kurio niekuomet nepakeis modernus pulsuojantis diržas ar fotelis.

„Norą judėti turiu nuo mažens ir man lengva kalbėti apie jo naudą, nes tai plaukia iš mano vidaus, tą jaučiu kiekviena savo kūno ląstele. Judėjimas man kartu yra ir savo vertės pajautimas, aš džiaugiuosiu, kiek daug aš galiu. Būna, protas sako, kad lauke lyja lietus ir bando mane atkalbėti nuo bėgimo, tačiau atsikeliu, išeinu ir tai yra nuostabu. Kai mankštinuosi, kartais pamąstau, ar ir toliau man pavyks atlikti pratimus, tačiau matau akivaizdžiai, kad jei darysiu, tai ir padarysiu. Nežinau, ar tai stimulas, ar kas, bet aš tiesiog džiaugiuos kiekviena diena ir man yra smagu“, – dalinasi L. Augustaitytė.

73 m. moteris, stovyklų senjorams „Mes galim!” organizatorė priima senėjimą kaip natūralų procesą, kuriame svarbu rasti savo kūno ir dvasinės būsenos pusiausvyrą. Tam geriausiai padeda aktyvus gyvenimo būdas ir grūdinimąsis, kuris nuramina protą ir duoda drąsos bei stiprybės atremti bet kokį spaudimą iš aplinkos. „Su senėjimu nereikia kovoti, aš priimu jį labai ramiai ir nors suvokiu, kad mano judesiai yra lėtesni, bet jie dar yra. Džiaugiuosi, kad gyvenimas mane atvedė į sveikuolius ir kad savo patirtimi, tuo, ką aš veikiu, galiu prisidėti prie sveikuoliško gyvenimo populiarinimo. Čia randu atgarsį ir priėmimą, kuris labai džiugina. Žmogus negali gyventi vienas, jis sukurtas gyventi bendrystėje ir dalintis šviesa su kitais“, – džiaugiasi L. Augustaitytė.

Vienas žmogus neišgyventų

Pasak psichologės, improvizacijų ir meno terapijos specialistės Linos Žaltauskaitės, vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas bendruomenės veiklose sprendžia senjorų vienišumo problemas, suteikia galimybes realizuoti savo gebėjimus, plečia akiratį bei padeda lengviau įveikti senatvės iššūkius.

„Pavyzdžiui, žmogus pradeda mankštintis ar grūdintis šaltame vandeny vienas, didelė tikimybė, kad po kurio laiko motyvacija išblės ir viskas bus numesta. Dėl šios priežasties daug geriau ieškoti bendraminčių ir įsilieti į jų komandą. Viską darant kartu, ir ilgiau, ir lengviau išlaikyti reguliarumą, o tada ir rezultatas ateina – stipresnis ir sveikesnis kūnas, puikesnė nuotaika ir pozityvesnės mintys, kurios ir padaro pokytį žmogaus gyvenime“, – tikina L. Žaltauskaitė.

Senjorų stovykloje „Mes galim!” užsiėmimus vedanti Lina pratęsia, kad į ją atvažiavęs žmogus pirmąją ir paskutiniąją dieną atrodo kaip du skirtingi žmonės. „Pirmą dieną dažnas būna sustingusiu ir rūpesčių paženklintu veidu, atvažiavęs net ne savo noru, o vaikų atvežtas, kai kurie net iš mašinos nenori lipti – taip baisu išeiti iš komforto zonos. O stovyklos pabaigoje visi atgyja, akys šviečia, šypsenos plačios. Ir didžiausias džiaugsmas, kai toks užsispyrėlis atvažiuoja ir po metų, ir net 4 ar 5 kartą“, – sako L. Žaltauskaitė.

Biologinį amžių žmogus gali kontroliuoti

Pasak ajurvedos gydytojos Astos Keturkienės, šiandieniniame pasauly vyrauja jaunystės kultas, bet ne taip seniai gyvenimiškos patirties ir išminties prikaupusio senolio žodis būdavo paskutinis. „Visi žino, kad gimęs žmogus turi augti ir pagaliau mirti, bet niekas nenori pasenti ir tikrai niekas nenori mirti. Dauguma senėjimą ir su amžiumi susijusias ligas laiko nenatūraliais, nemaloniais, nelaukiamais procesais, nors mūsų pasirinkimai ir veiksmai dažnai skatina greitą biologinį senėjimą“, – tikina A. Keturkienė.

Ajurvedos gydytoja priduria, kad senėjimą sudaro du pagrindiniai komponentai, tokie kaip chronologinis senėjimas, kuris nurodo tikrąjį žmogaus amžių metais, mėnesiais ir dienomis, ir biologinis senėjmas, kuris gali būti pakeistas arba atidėtas.

„Mūsų valdomas biologinis senėjimas yra sudėtingų struktūrinių ir funkcinių molekulių, ląstelių, audinių ir viso kūno sistemų pokyčių rezultatas. Jo pasireiškimui įtakos turi moksliškai pagrįsti veiksniai, tokie kaip genomo nestabilumas dėl DNR pokyčių, epigenetiniai pokyčiai keičiantis DNR metilinimui, telomerų dilimas, prastėjanti baltymų sintezė. Pagrindinės to priežastys yra rafinuoto beverčio maisto vartojimas, nepakankamas skaidulų ir maistinių medžiagų kiekis, neteisingas jo paruošimas aukštoje temperatūroje. Taip pat reikiamų medžiagų badas dėl sutrikusio omega 6 ir omega 3 riebiųjų rūgščių balanso ląstelių membranose bei nesveika mikrobiota. Sveikatai idealu, kad žarnyne išvešėtų įvairi mums draugiškų bakterijų populiacija ir kad jos ten saugotų mus nuo prašalaičių“, – pasakoja A. Keturkienė.

Ji pratęsia, kad senėjimo procesams poveikį daro ir cheminės priklausomybės, mažas fizinis aktyvumas, stresas, kurio metu pasikeičia organizmo biochemija, endokrininės sistemos veikla su nurodymais organų bei sistemų veiklai. Didelę įtaką turi ir dienos režimas, ajurvedoje vadinamas dinačarija, šiuolaikiškai – cirkadiniai ritmai. Anot seniausios pasaulio medicinos sistemos, tik savalaikio kokybiško miego metu žmogus pasikrauna savo „bateriją“, kuri suteikia energijos mąstymui, savigydai, virškinimui, fizinei veiklai.